Putino „paskutinė viltis“ pavojuje: jei šis režimas subyrės, Rusija liks visiškai viena ()
Rusijai būtų „mirties nuosprendis“?
© Kremlin.ru, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Putin_in_Su-27-1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors Kremlius kurį laiką džiaugėsi dėl Artimuosiuose Rytuose degančio chaoso, „New York Times“ analitikai perspėja: Vladimiras Putinas stovi ant prarajos krašto. Jei Irano režimas subyrės, Rusija praras vienintelį partnerį, kurio negali pakeisti nei Kinija, nei Šiaurės Korėja.
Pastarosios savaitės Maskvai atrodė kaip sėkmės ruožas. Karas Irane pakėlė naftos kainas, atitraukė Vakarų dėmesį nuo Ukrainos frontų ir privertė JAV blaškytis tarp dviejų ugniagesių vaidmenų. Tačiau už šios dūmų uždangos slepiasi egzistencinė baimė. „New York Times“ apžvalgininkė Nicole Grajevsky teigia, kad bet koks Irano nusilpimas – ar tai būtų taika, ar režimo žlugimas – Rusijai reikštų katastrofą.
Nepakeičiamas „blogio ašies“ variklis
|
Kodėl Iranas toks svarbus? Atsakymas paprastas: tai vienintelė šalis, galinti terorizuoti Vakarus globaliu mastu, nereikalaudama tiesioginio Rusijos įsikišimo.
„Iranas yra partneris, kuris dar prieš šį karą kėlė Amerikai nuostolių savo lėšomis. Kremliaus požiūriu, tai praktiškai nepakeičiamas sąjungininkas“, – rašo N. Grajevsky.
Maskvą ir Teheraną sieja ne tik neapykanta JAV vadovaujamai tvarkai, bet ir sudėtinga technologinė bei finansinė architektūra, skirta sankcijoms apeiti. Militarizuotas Hormūzo sąsiauris yra Irano rankose laikomas peilis prie pasaulio ekonomikos gerklės. Rusija, įklimpusi Ukrainos purvynuose, tokios įtakos svertų tiesiog neturi.
Kodėl Kinija ar Šiaurės Korėja negali užpildyti tuštumos?
Daug kas pirštu rodo į Pekiną ar Pchenjaną, tačiau analitikai čia negailestingi:
- Kinija yra pernelyg stipriai susieta su pasauline prekyba. Ji nerizikuos viskuo dėl Putino ambicijų;
- Šiaurės Korėja, nors ir tiekia sviedinius bei mėsą frontui, yra „regioninis kalinys“. Kim Jong Uno galia baigiasi ties Korėjos pusiasalio riba.
Jei Islamo Respublika subyrėtų dėl vidinių neramumų ar išorinių smūgių, Rusija liktų visiškai izoliuota technologiškai ir logistiškai.
V. Putino rankos surištos: ginklai ar išgyvenimas?
Paradoksalu, bet Rusija, vadindama save supervalstybe, neturi pajėgumų išgelbėti savo pagrindinio sąjungininko. Po ketverių metų sekinančio karo Ukrainoje, V. Putinas negali sau leisti karinės intervencijos Irane.
Bet koks rimtesnis bandymas gelbėti Teheraną Maskvai kainuotų brangiai:
- antrinės sankcijos galutinai uždusintų likusius Rusijos ekonomikos likučius;
- vakarų atsakas galėtų pasireikšti dar modernesnių ginklų tiekimu Kyjivui.
Paskutinis Kremliaus arsenalas: šešėliniai tinklai
Nors įprastinė armija užimta, Kremlius bando žaisti „pilkojoje zonoje“. Maskva naudoja privačias karines bendroves (tokias kaip „Wagner“ įpėdiniai) ir elektroninės kovos technologijas, kad palaikytų palankias Irano frakcijas.
Tačiau žaidimas su ugnimi pavojingas. Jei Irano „sankcijų laužymo tinklai“ bus sunaikinti, Rusijos karo mašina gali tiesiog sustoti dėl detalių ir resursų bado. NYT išvada aiški: Irano žlugimas būtų didžiausias geopolitinis pralaimėjimas V. Putinui nuo pat SSRS subyrėjimo laikų.
