Japonija, kokią mes ją žinome, eina į pabaigą. Kamikadzės sugrįžo ()
Dešimtmečius Japonija kūrė šalies, kuri ginkluojasi atsargiai, kalba tik apie gynybą, o tolimojo nuotolio klausimus palieka agresyviau nusiteikusiems sąjungininkams, įvaizdį. Tačiau šiandien ši tvarka pradeda trupėti, o naujausios ginkluotės formos yra puikus to pavyzdys.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rytų Azijoje įtampa dėl Kinijos, Taivano ir jūrų kelių nemažėja, o Japonija vis aiškiau supranta, kad vien tik skydo nebeužtenka. Būtent todėl pigių raketų ir dronų kamikadzių tema šiandien yra vienas svarbiausių klausimų apie Japonijos ginklavimosi strategijos ateitį.
Įdomiausia čia ne pats žodis „kamikadzė“, kuris dėl istorinių priežasčių traukia dėmesį, bet už šio termino slypinti logika. Šiuolaikinis mūšio laukas vis mažiau vertina pavienius, itin brangius, tik progomis naudojamus ginklus, o vis labiau teikia pirmenybę masei, išsklaidymui ir kaštų asimetrijai.
Situacija Ukrainoje ir ten vykstantis karas su Rusija jau prieš kelerius metus parodė, kad pigūs bepiločiai orlaiviai gali priversti imtis brangių atsakomųjų veiksmų, o Vidurinieji Rytai vaizdžiai priminė, kaip sunku ir brangu gintis nuo daugybės santykinai paprastų oro puolimo priemonių. Japonija akivaizdžiai nenori stebėti šių pamokų nepasidarydama pagrįstų išvadų.
Dronai kamikadzės yra svarbūs, nes gali nutiesti kelią galingesniems ginklams
|
Japonijos gynybos ministerija biudžeto ir informacinėje medžiagoje atvirai nurodo tiek bepiločių pajėgumų plėtrą, tiek su „Tomahawk“ raketomis ir atsakomojo smūgio pajėgumų didinimu susijusį tvarkaraštį. Pranešimai apie Japonijos planus dėl klajojančios amunicijos (angl. loitering munition), kurios veikimo nuotolis viršija 1000 kilometrų, bei apie pigesnio, gausaus saturacinio (sotinamojo) arsenalo kūrimą, yra labai įdomūs.
Tačiau būtina pažymėti, kad dalis šios dėlionės šiandien egzistuoja pirmiausia žiniasklaidos pranešimų lygmeniu, o ne kaip viena viešai aprašyta ir visiškai patvirtinta programa su konkrečiu parametrų sąrašu. Tuo pat metu kryptis yra aiški – Japonija siekia daugiau bepiločių sistemų, didesnio veikimo nuotolio ir didesnio panaudojimo lankstumo.
Galutiniame rezultate pigūs dronai kamikadzės nepakeičia klasikinių sparnuotųjų raketų, nes paprastai jie yra lėtesni, labiau pažeidžiami trukdžių ir turi mažesnę kovinę galvutę. Jų stiprybė slypi kitur. Jie gali skristi kaip pirmoji banga, sekindami gynybą, versdami naudoti brangias perėmimo raketas, atskleisdami radarų pozicijas ir sukeldami chaosą prieš pat pagrindinį smūgį. Jei Japonija iš tikrųjų ketina derinti tokias priemones su galingomis „Type-12“ raketomis, „Tomahawk“ ir platesniu žvalgybos tinklu, kalbama apie savos versijos kūrimą karui, kuriame siekiama išsekinti priešininko resursus ir biudžetą.
