Lenkija kaupia milžinišką ugnies galią. Ji dominuos Baltijos jūroje ()
Tai dalis platesnės iniciatyvos, kurios dėka Lenkijos pakrantė įgis itin stiprią apsaugą.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Władysławo Kosiniako-Kamyszo vizito Norvegijoje metu koncernas „Kongsberg“ pristatė naują raketų NSM paleidimo įrenginį, sumontuotą ant lenkiškos važiuoklės. Tai dalis platesnės iniciatyvos, kurios dėka Lenkijos pakrantė įgis itin stiprią apsaugą. Ją užtikrins moderniausias savo klasėje ginklas pasaulyje. Iki 36 paleidimo įrenginių, galinčių vienu metu paleisti 144 priešlaivines raketas NSM, o prie jų – dar 24 tų pačių raketų paleidimo įrenginiai „Wicher“ tipo fregatose.
Iki 2032 m. Lenkija disponuos milžiniška ugnies galia ir gebėjimu naikinti priešo laivus, kurią užtikrins Karinio jūrų laivyno raketų brigada. Teoriškai, kartu su Lenkijos fregatomis, ji galės iššauti 168 modernių priešlaivinių raketų salvę.
Kokiu tikslu Gynybos ministerija kuria tokią galią?
Lenkijos jūros siena yra apie 440 km ilgio. Jos apsauga ir Baltijos jūros kontrolė turi ypatingą reikšmę – ši jūra Lenkijai yra langas į pasaulį, užtikrinantis beveik 100 proc. naftos ir daugiau nei 80 proc. gamtinių dujų tiekimo. Siekdama apsaugoti pagrindinį prekybos kelią ir šiaurinę šalies ribą, Lenkija ėmėsi techninio karinio jūrų laivyno, kuris ilgus metus buvo nepakankamai finansuojamas, modernizavimo. Lenkijos laivų statyklose statomi modernūs „Kormoran II“ tipo minų medžiotojai, „Wicher“ tipo fregatos (programa „Miecznik“, bendradarbiaujant su britų koncernu „Babcock“), o 20 metų vėlavusi programa „Orka“ sulaukė sprendimo – bus perkami švediški A26 tipo povandeniniai laivai. Laivus papildo sausumos raketinės pakrantės gynybos sistemos.
Nuo „Sopka“ iki Pakrantės raketų diviziono
Šios sistemos Lenkijoje turi ilgą istoriją – dar 1962 m. iš SSRS buvo nupirkti du paleidimo įrenginiai ir 14 raketų S2 „Sopka“, kurios savo išvaizda priminė miniatiūrinį lėktuvą MiG-15. 8 metrų ilgio ir 3,5 tonos masės raketos nešė galingą 860 kg sprogmenų užtaisą 95 km atstumu. Šis ginklas greitai paseno – paskutinės pratybos su S2 įvyko 1971 m. Nuo to laiko iki pat XXI a. Lenkija neturėjo sausumoje bazuojamų priešlaivinių raketų. Nors planai įsigyti tokį ginklą buvo kuriami nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio, konkretų pavidalą jie įgavo tik 2007 m. kartu su ginkluotųjų pajėgų modernizavimo planu.
Dėl to jau 2008 m. Lenkija pasirašė sutartį su Norvegija dėl pirmųjų 12 raketų NSM (Naval Strike Missile) ir šešių paleidimo įrenginių (kiekvienas su keturiais transportavimo-paleidimo konteineriais), taip pat lydinčiųjų transporto priemonių pirkimo. Norvegiška įranga buvo integruota su lenkiškomis „Jelcz“ važiuoklėmis, taip 2010 m. suformuojant Pakrantės raketų divizioną. Be norvegiškų ginklų, į diviziono sudėtį pateko lenkiškos radiolokacinės stotys TRS-15C „Odra“ bei priešlėktuvinis komponentas su sistemomis ZU-23-2, raketomis „Grom“ ir vadovavimo automobiliu „Łowcza-3K“.
Karinio jūrų laivyno raketų dalinys
2014 m. pabaigoje, nupirkus dar šešis paleidimo įrenginius, divizionas buvo pertvarkytas į Karinio jūrų laivyno raketų dalinį (lenk. Morska Jednostka Rakietowa – MJR). Šis dalinis tapo viena iš Lenkijos vizitinių kortelių NATO, dalyvaudamas manevruose ir už aljanso ribų. Lenkai treniravosi Norvegijoje bei Estijoje, o 2021 m., vykdant NATO pratybas „Sea Shield“, lenkiškos NSM sistemos buvo dislokuotos prie Juodosios jūros.
2025 m. dvišalių Lenkijos ir Švedijos manevrų „Gotland Sentry“ metu lenkų kariai iš 6-osios oro desanto brigados buvo permesti į Gotlandą. Juos lydėjo NSM paleidimo įrenginiai, kurių dėka iš Švedijos salos buvo galima kontroliuoti didelę Baltijos jūros dalį. Dviejų divizionų MJR dalinis, turintis 12 paleidimo įrenginių, Baltijos jūroje (ir ne tik) yra rimta jėga. Netrukus ji bus dar didesnė, nes 2023 m. rugsėjį Gynybos ministerija nusprendė ją patrigubinti. Prie dviejų esamų divizionų buvo užsakyti dar keturi kartu su šimtais naujausio varianto „NSM Block 1A“ raketų. Įrangos pristatymas numatytas 2026–2031 m.
2025 m. kovą gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas paskelbė, kad lenkiškos NSM bus sutelktos naujoje struktūroje – Karinio jūrų laivyno raketų brigadoje. Jos divizionai bus išdėstyti po du Siemirowicėse (dabartinė MJR bazė), Zegrze Pomorskie ir trečioje, kol kas neatskleistoje vietoje.
Lenkijos ir Norvegijos bendradarbiavimas
Dėl užsakymų masto Lenkija tapo svarbia norvegų koncerno „Kongsberg“ partnere. Zielonkoje buvo įkurtas pirmasis už Norvegijos ribų Gamybos ir aptarnavimo centras. Lenkijos įgytos kompetencijos leidžia ne tik atlikti einamąjį raketų servisą, bet ir jas modernizuoti bei sertifikuoti, o ateityje – ir gaminti komponentus. Lenkijoje, Pamario regione, taip pat statomos dvi „Kongsberg“ gamyklos. Vienoje jų bus gaminami „Protector MCT30“ (Medium Caliber Turret) bokšteliai lenkiškai programai „San“, o kitoje – jūriniai bepiločiai orlaiviai.
Lygiagrečiai su naujų raketų ir NSM paleidimo įrenginių pirkimu Lenkija modernizuoja savo raketines sistemas – vietoj iki šiol naudotų 6x6 „Jelcz P662D.43“ važiuoklių, naujosios naudos 8x8 „Jelcz P882D.43“ važiuokles (iki šiol rezervuotas radarams TRS-15C). Naujos konfigūracijos NSM paleidimo įrenginys (MLV – Missile Launch Vehicle) buvo pristatytas Osle balandžio 13 d. Gynybos ministerijos vadovo vizito Norvegijoje metu.
Moderniausia savo klasės raketa
NSM raketa savo klasėje priklauso moderniausiems priešlaiviniams ginklams pasaulyje. Raketa skrieja ikigarsiniu maždaug 0,9 Ma greičiu, yra beveik keturių metrų ilgio, sveria šiek tiek daugiau nei 400 kg ir neša santykinai nedidelę 150 kg kovinę galvutę. Tai kompensuoja pažangi valdymo sistema, gebėjimas veikti stiprių trukdžių ir priešo elektroninės kovos sąlygomis bei labai didelis tikslumas, leidžiantis pataikyti į pasirinktą puolamo laivo vietą.
Be to, NSM raketos leidžia naikinti ne tik jūros, bet ir sausumos taikinius – nors jos nebuvo tam sukurtos ir tai nėra pagrindinė jų užduotis. Dabartiniame, Lenkijos užsakytame „NSM Block 1A“ variante, raketų skrydžio nuotolis siekia apie 250–300 km. Tai didesnis atstumas nei MJR radarų veikimo nuotolis, kurį radiolokacinis horizontas riboja iki maždaug 40 km. Tačiau maksimalų NSM nuotolį galima pilnai išnaudoti nutaikant jas į taikinius, kuriuos aptinka, pavyzdžiui, laivai ar lėktuvai.
Be sausumos ir laivams skirtų versijų, buvo sukurta ir aviacinė NSM versija. Kaip JSM (Joint Strike Missile), raketa buvo pritaikyta nešti lėktuvų F-35 vidiniuose ginkluotės skyriuose, o tai leidžia šio tipo lėktuvams gabenti priešlaivines raketas išlaikant stealth (mažo pastebimumo) savybes.
(2).jpg)
.jpg)
