„Jie rizikuoja savo gyvybėmis dėl šlamšto iš Kinijos!“ – nerimą kelianti karo eksperto prognozė Vakarams ()
Pasaulinė situacija iš mūsų reikalaus vis didesnių aukų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pasaulinė situacija iš mūsų reikalaus vis didesnių aukų“, – įspėja buvęs Vokietijos karinio jūrų laivyno karininkas Moritzas Brake’as, komentuodamas dvigubą Irano ir JAV vykdomą jūrų blokadą Persijos įlankoje.
Žlugus deryboms su Iranu, Donaldas Trumpas nusprendė paaštrinti situaciją ir įvedė Hormūzo sąsiaurio blokadą, pasitelkdamas Amerikos laivus. JAV prezidentas pabrėžė, kad bet koks išpuolis prieš Amerikos pajėgas ar civilinius laivus sąsiauryje sulauks milžiniškos JAV karinės jėgos atsako. Tačiau jei Teheranas užtikrins neribotą praėjimą visiems laivams, amerikiečių blokada bus sušvelninta.
„Disktuojame apie Hormūzo sąsiaurį ir Vokietijos karinio jūrų laivyno karo laivų siuntimą. Tačiau kol namuose kalbame apie degalų kainas, kalbame ir apie karius, kurie rizikuoja gyvybe, kad kažkas turėtų daugiau pinigų internetu užsisakinėti pigų šlamštą iš Kinijos!“ – kritikuoja buvęs jūrų laivyno karininkas, dabar – jūrų saugumo eksperto pareigas einantis Bonos universitete.
|
Jis priduria, kad situaciją atidžiai stebi Kinija, kuri viską fiksuoja. M. Brake’ui Kinija tampa vis didesne grėsme Vakarams. Jo analizė apima ir Sueco kanalą bei Raudonąją jūrą, kur su Iranu sąjungininkaujantys Jemeno hučių sukilėliai taip pat galėtų blokuoti laivybą. Hučiai yra „tiesiogiai susiję su Rusija“ ir kovoja „bent jau tyliai pritariant ir naudojantis materialine Kinijos parama“.
„Ištekliai, kurių greitai neatkursime“
Jo situacijos vertinimas yra niūrus.
„Amerikiečiai ir izraeliečiai per pirmąsias dvi šios kovos savaites iššovė apie tūkstantį priešlėktuvinių raketų, o tai sudaro metinę jų produkciją“, – pabrėžia jis.
„Kiekviena raketa įtraukiama į Rusijos ir Kinijos statistiką; tuo pat metu mažėja galimybė aprūpinti Ukrainą. Naudojame išteklius, kurių taip greitai neatkursime – o jie mums skubiai reikalingi, kad galėtume veiksmingai atgrasyti ir gintis“, – pabrėžia ekspertas.
„Kinija tiesiogiai kontroliuoja 20 proc. pasaulio prekybinio laivyno ir finansuoja dar 60 proc., – skaičiuoja analitikas. Kai kreditai nustoja būti grąžinami, laivai išimami iš eksploatacijos – ir jų pritrūksta krizinėse situacijose. Be to, Kinija pastato beveik 70 proc. visų pasaulio laivų; Europai tenka mažiau nei 2 proc., o JAV – tik menka dalis. – Net ir karo laivų atveju JAV privalo naudotis Pietų Korėja kaip papildomomis dirbtuvėmis, – pažymi ekspertas. – Mes dar turime laivų savininkų. Turime laivų statyklų, kurios vis dar užsiima plieno konstrukcijomis. Turime ir liejyklų. Tai yra pagrindas, ant kurio vėl turime kažką statyti“, – apibendrina M. Brake’as.
Amerikos vykdoma Irano jūrų blokada
„Visi laivai, sulaikyti vykdant Irano uostų blokadą, bus Amerikos ginkluotųjų pajėgų nuvilkti į zoną Arabijos jūroje arba Indijos vandenyne“, – antradienį pranešė dienraštis „Wall Street Journal“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak vieno su reikalais susipažinusio pareigūno, Jungtinės Valstijos stebi laivus dėl galimo jų perėmimo, o daugelis tanklaivių, prasidėjus Amerikos operacijai, pakeitė kursą netoli Hormūzo sąsiaurio. Kiek anksčiau dienraštis pranešė, kad Kinijos tanklaivis, vengęs JAV apribojimų dėl Irano naftos, bandydamas palikti Hormūzo sąsiaurį apsisuko ir grįžo į Persijos įlanką. „WSJ“ cituojami šaltiniai taip pat nurodė, kad JAV pajėgos gali pulti Irano armijos motorines valtis naudodamos dronus, tačiau neplanuojama atidengti ugnies į tanklaivius, išplaukiančius iš Irano uostų.
Visgi „Wall Street Journal“ šaltinis perdavė, kad per sąsiaurį pastarąją parą praplaukė prekybiniai laivai, konteinerių laivai ir tanklaiviai, kurie įplaukė į Persijos įlanką ir iš jos išplaukė. Kai kurie laivai plaukė išjungę atsakiklius, kad sumažintų Irano atakų riziką. Nors per sąsiaurį praplaukiančių laivų skaičius vis dar toli nuo to, kiek vienetų šį maršrutą įveikdavo iki karo pradžios, tai vis tiek yra pagerėjimas, pabrėžė dienraštis.
Amerikiečiai nori blokuoti eismą į Irano uostus
JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) sekmadienį paskelbė, kad Amerikos pajėgos pradės viso jūrų eismo į Irano uostus ir iš jų blokadą. Blokada taikoma visų šalių laivams, įplaukiantiems į Irano uostus ir pakrantės zonas, įskaitant uostus prie Persijos ir Omano įlankų. Tuo pat metu vadovybė patikino, kad Amerikos pajėgos netrukdys laivybos laisvei laivams, tranzitu vykstantiems per Hormūzo sąsiaurį į ne Irano uostus.
Antradienį CENTCOM informavo, kad per pirmąją Amerikos blokados parą, kuri prasidėjo pirmadienio rytą, nė vienas laivas per ją neprasiveržė, o šeši apsisuko.
.jpg)
