„Vieno mygtuko“ planas invazijai į Europą: Lietuva ruošiasi blogiausiam (Video) ()
V. Putinas vis dar gali tikėti iliuzija, kad Baltijos šalis įmanoma užimti per savaitę.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=SkHCU6lbQCI&t=6s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija deda paskutinius teisinius ir hibridinius saugiklius operacijoms prieš ES valstybes. Kol Vakarai skaičiuoja tankus, Maskva kuria „teisėtą“ pamatą agresijai, o pagrindiniu taikiniu vėl tampa Baltijos šalys. Ar NATO išgyvens šį testą?
Šiuo metu Maskvoje skubiai ruošiamas naujas įstatymo projektas dėl „Rusijos piliečių gynimo už jos ribų“. Nors skamba kaip biurokratinė procedūra, politinių tyrimų centro „Penta“ vykdantysis direktorius Aleksandras Leonovas perspėja: tai tiesioginis 2014-ųjų Krymo scenarijaus atkartojimas.
Istorija kartojasi: nuo įstatymo iki tankų
|
Pasak eksperto, Rusija niekada nepriima tokių sprendimų be tikslo. Prisiminkime 2014 m. kovo 1-ąją, kai Valstybės Dūma priėmė nutarimą dėl kariuomenės naudojimo užsienyje – tai tapo tiesioginiu startu Ukrainos puolimui. Šiandien kuriamas „juridinis fundamentas“ yra ne kas kita, kaip hibridinio ir konvencinio karo bazė.
„Tai yra pasirengimas, bazė galimiems veiksmams. Rusija siekia turėti „teisėtą“ pagrindą bet kurią akimirką kirsti sieną, dangstydamasi savo piliečių apsauga“, – teigia A. Leonovas.
Pagrindinis taikinys – Baltijos šalys ir „šešėlinis laivynas“
Ekspertas išskiria dvi operatyvines Kremliaus kryptis:
- energetinis šantažas. Rusija siunta dėl aktyvaus jos „šešėlinio laivyno“ blokavimo Europoje. Naujieji įstatymai gali būti panaudoti kaip įrankis grasinti šalims, kurios trukdo Maskvos naftos eksportui;
- Baltijos šalių destabilizacija. Dėl didelės rusų diasporos Lietuva, Latvija ir Estija išlieka aukščiausios rizikos zonoje.
A. Leonovas pabrėžia itin pavojingą Kremliaus mąstymo klaidą: V. Putinas vis dar gali tikėti iliuzija, kad Baltijos šalis įmanoma užimti per savaitę.
NATO egzistencinė krizė: ar Aljansas išliks?
Pagrindinis Kremliaus strateginis tikslas – ne tik teritorijos, bet ir visiškas NATO diskreditavimas. Jei į Rusijos agresiją nebus atsakyta žaibiškai ir karine jėga, Aljansas de facto nustos egzistuoti.
„Jei NATO nesugebės duoti vienareikšmiško atsako, jis taps tokiu pat neveiksniu bloku kaip ODKB,“ – perspėja Leonovas. Padėtį kaitina ir politinis neapibrėžtumas JAV dėl Donaldo Trumpo retorikos, kas skatina Europą pagaliau suvokti, kad gintis gali tekti pačiai.
Lietuva ruošiasi blogiausiam
Nors prognozės niūrios, ekspertas pažymi, kad Baltijos šalys namų darbus pradėjo daryti dar 2022 m. Tai, kad tokios figūros kaip Kaja Kallas ir Lietuvos deleguotas gynybos bei kosmosos komisaras užima strategines pozicijas Europos Sąjungoje, rodo, jog Briuselis pagaliau pradėjo rimtai vertinti egzistencinę grėsmę iš Rytų.
