Rusai: mes turime pranašumą Baltijos jūroje. Jų technologinis stebuklas pralaimėjo ()

2026-04-25

Nors rusų skelbiamos nuomonės toli gražu neatitinka tikrovės, Baltija – priešingai paplitusiai nuomonei – anaiptol netapo „NATO ežeru“. Kodėl?

Asociatyvi nuotr.
© DI (Atvira licencija)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO pakeitė jėgų pusiausvyrą Baltijos jūroje. Nepaisant to, Rusijos žiniasklaida tikina, kad Rusija dominuoja Baltijos regione dėka dviejų tipų lėktuvų: Su-30SM2 ir Su-35S. Nors rusų skelbiamos nuomonės toli gražu neatitinka tikrovės, Baltija – priešingai paplitusiai nuomonei – anaiptol netapo „NATO ežeru“. Kodėl?

Rusijos portale „Karinė apžvalga“ (Vojenoje obozrenije, Topwar.ru) pasirodė analizė, kurioje pristatomas iššūkis, kuriuo, rusų teigimu, NATO pajėgoms Baltijos jūroje tapo lėktuvai Su-30 ir Su-35. Nors „Karinės apžvalgos“ pateikiamos įžvalgos yra toli nuo objektyvumo ir atitinka Kremliaus naratyvą, jos kartu atskleidžia, kaip patys rusai vertina savo karinę techniką ir kokias viltis su ja sieja.

„Karinės apžvalgos“ publikacija sutampa su itin dideliu Rusijos orlaivių aktyvumu. Virš Baltijos jūros rusai nepateikia skrydžių planų ir skraido išjungę atsakiklius, leidžiančius stebėti jų maršrutą. Dėl to – kaip ir 2026 m. balandžio 24 d. – rusų lėktuvus tenka perimti, pavyzdžiui, Lenkijos naikintuvams F-16.

[EU+Kuponai] Lietuvoje taip pigiai nerasite! Vejos šlavėjai be vargo: du „VEVOR“ modeliai, kurie pakeičia grėblį (Video)

5315 1

Rekordiškai žemos kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

30-ies d. pinigų grąžinimo garantija

12-os mėn. garantija

Išsamiau

Rusai taip pat vykdo provokacinius skrydžius, pažeisdami NATO oro erdvę, o tai – kaip balandžio 21 d. pranešė Prancūzijos generalinis štabas, aptardamas Lietuvos oro erdvės gynybą – taip pat verčia NATO reaguoti. Neseniai ši užduotis teko prancūzų orlaiviams „Rafale“, pasiųstiems prieš lėktuvų grupę, kurią sudarė bombonešis Tu-22 bei naikintuvai Su-30 ir Su-35.

Rusijos žiniasklaida: mes valdome Baltijos jūrą

Pastarieji orlaiviai rusų „Karinėje apžvalgoje“ pristatomi kaip technika, keičianti jėgų balansą Baltijoje. Pasak rusų, Su-30SM2 turėtų atlikti priešlaivinių raketų, tokių kaip Ch-35, naujesnių Ch-38 arba priešradarinių Ch-31, nešėjų vaidmenį. Tuo tarpu Su-35S tektų oro palydos vaidmuo; rusų teigimu, šis lėktuvas geba sunaikinti bet kurį NATO kovinį orlaivį dėl pranašumo, kurį suteikia itin didelio nuotolio raketos „oras-oras“.

Ar Su-35S iš tiesų lenkia NATO lėktuvus? Svarbus šio lėktuvo koziris yra modernus, galingas radaras N035 Irbis-E, leidžiantis aptikti didelius lėktuvus net iš 400 km atstumo. Ankstyvas aptikimas turėtų leisti pasinaudoti antruoju Su-35S privalumu – raketa „oras-oras“ R-37M, kurios deklaruojamas nuotolis siekia 300–400 km (atakuojant didelius, lėtus ir nemanevringus taikinius, pavyzdžiui, oro tanklaivius). Tikėtina, kad prieš tokius taikinius kaip naikintuvai realus R-37 nuotolis yra gerokai mažesnis.

Su-35 prieš „Rafale“

Girdami tariamus savo technikos pranašumus, rusai pamiršta, kad vieni techniniai duomenys nekovoja. Tai įrodė Egipto atliktas bandymas: įsigijęs prancūziškus „Rafale“ ir rusiškus Su-35, Egiptas surengė abiejų lėktuvų konfrontaciją ir 2021 m. paviešino rezultatus.

Pratybų scenarijus suteikė pirmenybę Su-35 – rusų lėktuvas turėjo atlikti agresoriaus vaidmenį. Su-35 aptiko prancūzų orlaivį, tačiau šis greitai fiksavo rusų radaro apšvitą ir įjungė savo radioelektroninės kovos sistemą „Thales SPECTRA“. Tariamas Su-35 pranašumas akimirksniu ištirpo – „Irbis“ radaras, kurio galimybes rusai taip pabrėžia, buvo sėkmingai nuslopintas, ir rusų lėktuvas negalėjo nutaikyti savo ginkluotės. „Rafale“ tokių problemų neturėjo ir galiausiai atliko simuliacinį numušimą.

Baltija nėra „NATO ežeras“

Ar tai reiškia, kad NATO Baltijos jūroje turi triuškinantį pranašumą? Nors Vakarų politikų pasisakymuose apie Baltijos jūrą dažnai vartojamas terminas „vidinis NATO ežeras“, tai nėra visiška tiesa.

Šį klausimą paaiškino komandoras Tomaszas Witkiewiczius, pastebėdamas, kad Rusijos koziriu gali būti ne paviršiniai laivai ar lėktuvai, o povandeniniai laivai, ypač tie, kurie apginkluoti sparnuotosiomis raketomis. Šiuo metu Rusijos Baltijos laivynas turi vieną ar du tokius laivus, tačiau šis skaičius gali pasikeisti, juolab kad taikos metu NATO neturi galimybių blokuoti Rusijos pajėgų stiprinimo Baltijos jūroje.

„Rusijos laivyno blokavimas uostuose būtų įmanomas tik tuo atveju, jei NATO pasirinktų karo pradžios laiką ir vietą. Tačiau visi žinome, kad Aljansas pirmas neiššaus hipotetiniame konflikte. (...) Rusija tiesiog išskleis savo povandenines pajėgas anksčiau, o turėdama galimybę smogti iš kelių šimtų ar kelių tūkstančių kilometrų atstumo, ji užkirs kelią NATO pajėgoms patekti į didžiąją Baltijos jūros dalį“, – sako komandoras Tomaszas Witkiewiczius.

Tokių galimybių turi, be kita ko, modernizuoti „Varšuvianka“ klasės laivai – tai vienetai, kilę iš to paties projekto 877, kaip ir lenkų ORP „Orzeł“. Projektas 877 laikui bėgant buvo atnaujintas iki projekto 636 „Varšuvianka“, o variantas 636.6 vis dar gaminamas Rusijos statyklose.

Šie laivai, be torpedų, yra apginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, kurių nuotolis vertinamas 1,5–2,5 tūkst. km. Modernizuotos „Varšuviankos“ yra ir artimiausioje ateityje išliks Rusijos konvencinių povandeninių pajėgų pagrindu – jų įpėdinis, Rusijoje sukurtas projektas 677 „Lada“, pasirodė esąs nesėkmingas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

tech.wp.pl

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()