„Juodas lietus“. Rusijos miestai pamažu virsta pragaru (Video) ()

2026-04-28

Rusai pradeda skųstis.

© https://www.youtube.com/watch?v=Oc00rV38cMc

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Buvęs Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka soc. tinkle X dalinasi savo įžvalgomis.

Rusija liepsnoja: kodėl „juodas lietus“ ir diskomfortas režimui pavojingesni už karių lavonus?

Rusijoje dega naftos perdirbimo gamyklos, iš dangaus krenta „naftos lietūs“, uždaromi oro uostai, blokuojamas internetas. Rusai pradeda skųstis – kol kas atsargiai. Įdomu tai, kad kai jų kareivių kūnų maišai būdavo siunčiami atgal į Rusiją, tai skundų nebuvo.

Tačiau dabar padėtis kitokia. „Juodas lietus“ krenta jiems ant galvų, paslaugos neveikia, mokesčiai auga, taksi išsikviesti neįmanoma... Rusams tai nepatinka. Visgi jie nekaltina tiesioginių kaltininkų – tų, kurie sėdi Kremliuje, ir pirmiausia Putino, – o verčiau lieja pyktį ant vietos valdžios. Nes Putinas jiems pažadėjo „didžiąją Rusiją“ ir pergalę. Rusams karas yra gerai tol, kol jis vyksta kažkur kitur – Ukrainoje, Sirijoje... Bet kai karas sugrįžta į Rusiją, staiga jis tampa nebe toks patrauklus. Ir vis tiek tai „ne Putino kaltė“ – kaltas kažkas kitas.

[EU+Kuponai] Būtinas kiekvienam vairuotojui! Beprotiškos kainos ir fantastiškų galimybių rinkiniai. El. automobilinis kėliklis, smūginis veržliasūkis, pompa ir kt. (Video)

4915 1

Labai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

30 d. pinigų grąžinimo garantija

Išsamiau

Pažiūrėkime, kaip tai gali paveikti režimą.

Neliečiamo užnugario pažadas griūva – režimas priverstas teisintis. Ilgą laiką režimas pardavinėjo ne tiesiog „pergalę“, bet idėją, kad karas yra kontroliuojamas ir nekels jokios kasdienės grėsmės pačiai Rusijai. Kai dronai prasiskverbia giliai į užnugarį, smogdami uostams, naftos perdirbimo gamykloms ir karinėms gamykloms, tai griauna valstybės, kaip visagalės gynėjos, įvaizdį. Senoji formulė skambėjo taip: „mes tokie stiprūs, kad karas jūsų nepalies“. Naujoji yra kur kas silpnesnė: „taip, karas jus liečia, bet mes neleidžiame jam peraugti į chaosą“. Tačiau ši gynybinė pozicija išduoda pažeidžiamumą – kuo labiau Kremlius pereina nuo triumfališkos retorikos prie pasiteisinimų apie „laikinus apribojimus saugumo sumetimais“, tuo akivaizdesnis tampa jo silpnumas. O Putinas žino: rusai silpnumo neatleidžia.

Nepasitenkinimas persikelia iš fronto linijos į kasdienybę – bet netolygiai. Daugumai žmonių karas tampa politiškai pavojingas ne tada, kai dega koks nors abstraktus „karinis objektas“, o kai blogėja jų pačių gyvenimo kokybė. Čia svarbus grėsmių kompleksas: skrydžių vėlavimai yra diskomfortas, suvokiamas kaip laikinas nesklandumas. Tačiau oro kokybės prastėjimas, perspėjimai apie toksinus ir baimė dėl savo sveikatos – tai jau kitas, kūniškas grėsmės lygmuo. Po smūgio Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai valdžia perspėjo apie padidėjusią benzolo, ksilolo bei suodžių koncentraciją ir patarė žmonėms neišeiti iš namų. Tai jau ne abstrakti naujiena apie frontą ir ne propaganda apie rusiškąjį mesianizmą – tai karo įsiveržimas į kūną ir namus. Tokių įvykių psichologinis svoris yra milžiniškas.

Lojalumas Putinui išliks, bet pasitikėjimas sistemos kompetencija kris. Būtent tai dabar ir stebime: „valstybė dirba blogiau, nei žadėjo“, „mūsų neapsaugojo“, „mums nesako tiesos“, „Putinai, padėk“. Tai verčia Kremlių viešai aiškintis, kad paslaugų trikdžiai yra tik laikini ir būtini saugumui užtikrinti.

Bus surasti „atpirkimo ožiai“. Kai valdžia nebegali užtikrinti žadėto saugumo jausmo, ji tai kompensuoja dar griežtesne kontrole ir represijomis. Tuo pačiu metu aktyvuojamas ištobulintas kaltės vertimo mechanizmas: koks nors vietos valdininkas ar „nekompetentingas vykdytojas“ prisiima kaltę sau, taip apsaugodamas bendrą valdžios vertikalę.

Antikarinių protestų (kol kas) nebus. Rusai protestuoja ne prieš patį karą, o dėl to, kad dėl jo atsiranda diskomfortas. Režimas bandys nukreipti šį pyktį į Ukrainą bei vietos valdininkus ir dar labiau sugriežtins represijas.

Pagrindinė grėsmė Kremliui – kaupiamasis poveikis. Vienas smūgis retai pakeičia politinį klimatą. Tačiau serija smūgių, kurie reguliariai trikdo kasdienybę, didina nerimą, blogina ekologinę situaciją, riboja komunikaciją ir akivaizdžiai prieštarauja Rusijos pažadams, lėtai pakerta esminį režimo pamatą – kompetentingos ir stiprios vyriausybės įvaizdį.

Rusijos ekonomika yra itin pažeidžiama dėl savo priklausomybės nuo naftos ir dujų sektoriaus. Būtent energijos išteklių eksportas garantuoja pagrindines biudžeto pajamas. Todėl smūgiai šiam sektoriui turi ne tik taktinę, bet ir strateginę reikšmę.

Štai kodėl tai privalo tęstis.

In Russia, oil refineries are burning, “oil rains” are falling, airports are closing, and the internet is being blocked. Russians are starting to complain - cautiously. Interestingly, when bags with the bodies of their soldiers were sent back to Russia, it did not provoke… pic.twitter.com/zTP3mZLERD
— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) April 25, 2026

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()