Rusų baubas prie Baltijos jūros. Kaliningradas kelia grėsmę, bet pats dreba ()
65 kilometrai pelkių, miškų ir ežerų. Du plentai, vienas geležinkelis. Iš vakarų – Kaliningrado sritis, iš rytų – Baltarusija. Suvalkų koridorius – siauriausias NATO teritorijos ruožas Europoje. Rusija pratybose repetuoja Kaliningrado gynybą, o Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) treniruojasi ginti Suvalkų koridorių.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaliningrado sritis Kremliui – galingas šarvuotas kumštis, iš kurio balistinėmis raketų kompleksų „Iskander-M“ raketomis galima pasiekti Berlyną, Varšuvą, Kopenhagą, Prahą ir Vilnių. Nuo 2019 metų srityje dislokuoti zenitiniai raketų kompleksai S-400 „Triumf“ (raketų veikimo nuotolis – apie 380 kilometrų). Tačiau šis Rusijos eksklavas jam būtinų prekių gauna sausuma tranzitu per Lietuvos teritoriją ir jūra – iš Ust Lugos. Dar 1992–1993 metais Rusija teikė eksteritorialios magistralės per Lenkijos teritoriją projektą, kad sujungtų Kaliningradą su Baltarusija, tačiau 2002 metais Lenkija jį galutinai atmetė kaip nesuderinamą su šalies suverenitetu.
Esant bet kokiam konflikto tarp NATO ir Rusijos scenarijui, sausumos tranzitas nutrūktų, o Kaliningrado sritis ir pats Kaliningradas virstų apsupta tvirtove, kuriai grėstų sunaikinimas. 2022 metų vasarą tarp Lietuvos ir Rusijos jau vyko konfliktas dėl tranzito. Tuomet Vilnius sustabdė iki 50 % visų krovinių gabenimą tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos dalies. Rusijos valdžia ir valstybinė žiniasklaida tai vadino blokada. Lietuva sprendimą aiškino Europos Sąjungos sankcijomis Rusijos Federacijai. Kaliningrado sritis kartu su visa puolamąja ir gynybine ginkluote pasirodė esanti ne tvirtovė, o stiklo pilis. Kremliuje kilo panika.
|
Tačiau Kaliningradas lieka Maskvos rankose esantis įrankis – nors ir trapus, bet itin svarbus spaudimui Europai ir NATO. Rusijos strategija grindžiama ne jėga, o greičiu ir baime: hibridinė infiltracija, smūgis iš Kaliningrado ir Baltarusijos pusės bei eskalacija iki plataus masto regioninio konflikto lygio, grasinant smūgiais raketomis su branduolinėmis galvutėmis. 2025 m. rugsėjį pratybose „Zapad-2025“ Rusijos ir Baltarusijos pajėgos būtent taip repetavo „taktinio branduolinio ginklo panaudojimo planavimą“, įskaitant naująsias raketas „Orešnik“.
Lenkija, Lietuva ir kitos Baltijos šalys didina išlaidas ginkluotei. 2026 metais Lenkija gynybos reikmėms skiria apie 4,83 % šalies BVP (47,04 mlrd. eurų), Lietuva – 5,38 % BVP (4,79 mlrd. eurų). Lietuva, Latvija ir Estija stato Baltijos gynybos liniją su betoniniais bunkeriais ir prieštankiniais grioviais, o Lenkija kuria savo „Rytų skydą“. Ir Lietuvai, ir Lenkijai pavyko baigti europinio standarto greitkelio statybas („Via Baltica“), o tai gerokai paspartina sunkiosios technikos perdislokavimą. Vokietija Lietuvoje dislokavo nuolatinį karinį kontingentą – 45-ąją Bundesvero šarvuotąją brigadą. Berlynui tai beprecedentis žingsnis. Planuojama brigados sudėtis iki 2027 metų – 4800–5000 karių. Brigados ginkluotė: tankai „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“, savaeigės haubicos „PzH-2000“.
Tačiau visa Kremliaus atgrasymo architektūra laikosi ant vieno dalyko: Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis bus aktyvuotas automatiškai. Penktasis straipsnis skelbia:
„Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitaria, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje pripažintą individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, padės užpultajai Šaliai ar Šalims, nedelsdama imdamasi tokių individualių ir kartu su kitomis Šalimis bendrų veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, kad būtų atkurtas ir palaikomas Šiaurės Atlanto regiono saugumas.“
Oficiali NATO pozicija tokia: 5-asis straipsnis sukuria įsipareigojimą padėti, tačiau pagalbos formą kiekviena sąjungininkė pasirenka atskirai; pati sutartis neaprašo „automatinio mygtuko“, klausimas svarstomas Šiaurės Atlanto taryboje. Maža to, 5-asis straipsnis buvo pritaikytas tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11-osios. Vadinasi, sprendimas aktyvuoti penktąjį straipsnį yra politinis ir toks pat trapus, kaip ir tariamas Kaliningrado srities saugumas.
Jei Maskvai pavyktų žaibiškai užimti dalį NATO šalies teritorijos, o sąjungininkai pasirodytų neryžtingi ir delstų aktyvuoti penktąjį straipsnį, NATO faktiškai pripažintų savo bejėgiškumą. Maskva gali surizikuoti, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas galutinai nusisuks nuo Europos. Ir bandyti įrodyti, kad NATO – popierinis tigras.
Suvalkų koridorius – vieta, kurioje sudavusi smūgį Rusija galėtų vienu ypu atkirsti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo Lenkijos bei kitų NATO šalių pagalbos. Tačiau tai kartu reikštų pastatyti ant kortos paties Kaliningrado su milijonu gyventojų egzistavimą. Paradoksas: tariamas NATO silpnumas atsveriamas tuo, kad Rusijos eksklavas, nepaisant visų Maskvos pastangų, lieka pažeidžiamiausia Rusijos Federacijos vieta.
Abi pusės žino taisykles, abi mato silpnąsias vietas – ir abi tikisi, kad priešininkas sudrebės pirmas. Tai toli gražu ne ta tvari pusiausvyra, kuri galiausiai susiformavo Šaltojo karo metais. Tai pokeris, kuriame abi pusės turi blogas kortas, o bet kokia diplomatinė klaida ar miške nukritęs dronas gali tapti kibirkštimi, padegsiančia visą regioną. Maskva tai žino. Briuselis tai žino. Ir tęsia blefą.
