Istorinis posūkis: jie išsiuntė savo brangiausią ginklą ginti svetimo dangaus ()
Jie paleido maždaug 550 raketų ir daugiau nei 2200 dronų-kamikadzių.
© IDF (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Operation_Guardian_of_the_Walls,_May_2021._XVIII.jpeg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Izraelis priėmė sprendimą, kuris dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomas. Karinio konflikto su Iranu įkarštyje žydų valstybė į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) išsiuntė savo „karūnos brangakmenį“ – priešraketinės gynybos sistemą „Geležinis kupolas“ (angl. Iron Dome). Tai ne šiaip ginkluotės perdavimas: kartu su technika išvyko ir Izraelio gynybos pajėgų (IDF) kariai.
Kaip praneša „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas, šis istorinis lūžis įvyko dėl dramatiškai pasikeitusios saugumo situacijos regione. Nuo karo su Iranu pradžios būtent JAE tapo intensyviausių atakų taikiniu – skaičiuojama, kad į šią šalį skriejo daugiau ugnies nei į bet kurią kitą Artimųjų Rytų valstybę.
Skaičiai, kurie šokiruoja: JAE tapo raketų poligonu
|
JAE Gynybos ministerijos duomenys atskleidžia šiurpią statistiką: Iranas į šalį paleido maždaug 550 raketų ir daugiau nei 2200 dronų-kamikadzių. Nors didžioji dalis atakų buvo atremta, dalis sviedinių pasiekė karinius bei civilinius objektus.
Atsidūręs ties egzistencine grėsme, JAE prezidentas Mohammedas bin Zayedas kreipėsi pagalbos į sąjungininkus. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, nepaisydamas to, kad pats Izraelis tuo metu yra atakuojamas, įsakė skubiai dislokuoti „Geležinio kupolo“ bateriją su mokomosiomis įgulomis svetimoje žemėje.
Kodėl tai „raudona linija“ patiems izraeliečiams?
„Geležinis kupolas“ niekada anksčiau nebuvo dislokuotas užsienyje kovinėms operacijoms vykdyti. Tai Izraelio saugumo garantas, todėl jo „išvežimas“ iš šalies tuo metu, kai pačiam Izraeliui reikia maksimalios apsaugos, gali sukelti milžinišką piliečių pyktį ir politinę audrą šalies viduje.
Priešas suartino buvusius priešininkus
JAE pareigūnai neslepia – karas su Iranu iš pamatų pakeitė visuomenės mąstymą. „Kiekvienas, kuris padeda ginti šalį nuo Irano išpuolių, bus vertinamas teigiamai“, – teigia šaltiniai.
Buvęs JAE Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas Tarekas al-Otaiba pabrėžė, kad būtent JAV ir Izraelis įrodė savo nuoširdų palaikymą ne žodžiais, o realiais veiksmais: žvalgyba, diplomatija ir moderniausia ginkluote. Prie šios paramos koalicijos taip pat prisidėjo Prancūzija, JK, Italija bei Australija.
Nors 2020 m. pasirašyta taikos sutartis tarp Izraelio ir JAE buvo diplomatinis pasiekimas, tikrasis šalių karinis „susiliejimas“ įvyko tik dabar – bendro kraujo ir bendros technologinės gynybos fone. Ar tai reiškia naujos eros pradžią Artimuosiuose Rytuose, ar Izraelis rizikuoja savo pačių saugumu?
