Hitlerio pergalė? Jei D-dienos išsilaipinimas būtų virtęs kruvinu fiasko, ar šiandien kalbėtume vokiškai? ()
Tuo metu Vokietijos padėtis jau buvo tragiška.
© National Archives and Records Administration (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Into_the_Jaws_of_Death_23-0455M_edit.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1944 m. birželio 6-oji. Normandijos pakrantė nusidažo raudonai. Tūkstančiai sąjungininkų karių krenta nepasiekę kopų, o operacija „Overlord“ oficialiai paskelbiama katastrofa. Ar toks scenarijus būtų privertęs pasaulį klauptis prieš Adolfą Hitlerį ir derėtis nacių sąlygomis? O gal tai būtų buvusi tik laikina, nors ir skaudi, pauzė prieš galutinį Trečiojo reicho žlugimą?
Daugelis istorijos entuziastų kelia klausimą: ar nesėkmė Normandijoje būtų reiškusi nacistinės Vokietijos pergalę kare? Atsakymas, nors ir šokiruojantis, yra gana vienareikšmiškas – ne. Tačiau pasaulis šiandien atrodytų neatpažįstamai.
Strateginis atsitraukimas, o ne kapituliacija
|
Jei Normandijos paplūdimiai būtų tapę sąjungininkų kapinynu, jokios derybos nacių sąlygomis nebuvo įmanomos. Tuo metu Vokietijos padėtis jau buvo tragiška: Italija žlugo, o Rytų fronte Sovietų Sąjungos „volas“ nenumaldomai riedėjo Berlyno link.
Sąjungininkai tiesiog būtų pasitraukę atgal į Didžiąją Britaniją. Taip, tai būtų buvęs milžiniškas moralinis smūgis, tačiau technologiškai ir strategiškai Vakarai vis dar turėjo kortas savo rankose. Naujas išsilaipinimas būtų planuojamas po kelių mėnesių ar pusmečio, o per tą laiką Vokietijos miestus būtų toliau griovusi sąjungininkų aviacija.
Oro pranašumas ir dezinformacijos meistrai
Kodėl vokiečiai nesugebėjo „nušluoti“ sąjungininkų į jūrą? Atsakymas slypi technologijose ir žvalgyboje. 1944-aisiais sąjungininkai danguje dominavo totaliai. Jie matė kiekvieną vokiečių šarvuotosios technikos judesį, kai tuo tarpu vokiečiai buvo akli.
Net ir turėdami galingas tankų divizijas, naciai jas laikė ne ten, kur reikia. Įtikinti genialios dezinformacijos kampanijos, jie laukė pagrindinio smūgio ties Kalė sąsiauriu. Kol vokiečių ginkluotė vėžlio tempu judėjo link Normandijos, sąjungininkai jau buvo įsitvirtinę. Istorikai sutaria: jei vokiečių tankai būtų buvę arčiau, mūšis būtų buvęs nepalyginamai žiauresnis, tačiau tokiu atveju sąjungininkų žvalgyba tai būtų žinojusi ir tiesiog pakeitusi išsilaipinimo vietą.
Nacių likimas buvo nulemtas
Net jei „Overlord“ būtų žlugusi, operacija vis tiek būtų atlikusi savo juodą darbą – atitraukusi milžiniškas vokiečių pajėgas nuo Rytų fronto. Tai būtų buvusi „mirtis per tūkstantį įpjovimų“. Vienintelis skirtumas? Jei Vakarų sąjungininkai būtų užstrigę Anglijoje ilgiau, tikėtina, kad visa Europa šiandien būtų buvusi užimta ne jų, o Raudonosios armijos, o Berlynas būtų kritęs gerokai vėliau, bet taip pat skausmingai.
Taigi, birželio 6-osios sėkmė ne tiek nulėmė karo baigtį, kiek sutaupė milijonus gyvybių ir nubrėžė aiškesnę ribą tarp Vakarų demokratijos ir sovietinės įtakos zonų.
.png)
