„Išlaisvinimas“ bombomis: šiurpūs liudijimai iš Konstantinivkos atidengia tikrąjį „rusų pasaulio“ veidą (Video) ()
Dabar vartoja tik vieną terminą – „rusų reichas“.
© Stop kadras | https://t.me/Ukraine_365News/121079
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol Kremliaus propaganda piešia utopinius vaizdus apie „pagalbą broliškoms tautoms“, tikrovė, pasitinkanti Ukrainos Donecko srities gyventojus, yra kur kas tamsesnė. Iš Konstantinivkos pasitraukę vietiniai gyventojai nebetyli: jų pasakojimai apie tai, kaip „rusų reichas“ realybėje „saugo“ Donbasą, primena baisiausius košmarus.
„Mus gelbėja nuo mūsų pačių namų“
Konstantinivka – miestas, tapęs dar vienu taikiniu Rusijos naikinimo mašinoje. Čia gyvenę žmonės pasakoja, kad rusų armijos strategija nesikeičia: miestas tiesiog lyginamas su žeme naudojant aviacines bombas (KAB) ir sunkiąją artileriją.
|
„Jie sako, kad atėjo mus gelbėti. Bet nuo ko? Nuo mūsų darbų, mūsų šeimų, mūsų stogų virš galvos?“, – sako pensininkė Olena, kurios daugiabutis buvo paverstas griuvėsių krūva po vieno iš naktinių reidų. Pasak jos, „išlaisvinimas“ Konstantinivkoje reiškia tik viena – totalų sunaikinimą, po kurio nelieka nieko gyvo.
Technologinis teroras: KAB bombos prieš civilius
Technologinis šio karo aspektas Konstantinivkoje – negailestingas. Rusija vis dažniau naudoja valdomas aviacines bombas, kurios pasižymi milžiniška griaunamąja galia. Tai nėra „chirurginiai“ smūgiai į karinius objektus. Tai aklas teroras, nukreiptas į gyvenamuosius rajonus, siekiant pasėti paniką ir priversti žmones bėgti.
Išvykusieji pasakoja apie šiurpią kasdienybę: nuolatinį ore tvyrantį parako kvapą, dingusį vandenį, elektrą ir rusų dronų dūzgimą, kuris pranašauja kitą mirtiną smūgį. „Tai ne karas dėl teritorijos, tai karas prieš žmones“, – teigia evakuacijos savanoriai.
„Rusų reichas“ ir subyrėjusios iliuzijos
Daugelis vietinių, net ir tie, kurie anksčiau puoselėjo neutralius jausmus kaimyninei šaliai, dabar vartoja tik vieną terminą – „rusų reichas“. Šis terminas tarp pabėgėlių tapo bendriniu pavadinimu agresijai, kurios tikslas nėra nei taika, nei regiono klestėjimas.
Vietos gyventojų liudijimai atskleidžia sistemingą civilinės infrastruktūros griovimą. Mokyklos, ligoninės ir turgavietės tampa pagrindiniais taikiniais. Rusijos propaganda tai vadina „denacifikacija“, tačiau Konstantinovkos gatvėse tai vadinama tiesiog genocidu.
Kas toliau?
Konstantinivka lieka fronto linijos smaigalyje, o iš jos pasitraukę žmonės tampa gyvais liudininkais to, kas nutinka, kai „rusų pasaulis“ nusprendžia jus „išgelbėti“. Jų istorijos – tai perspėjimas visam pasauliui apie technologijomis grįstą barbarizmą, kuriam nėra vietos XXI amžiuje.
