Sarkofagas nebeapsaugo: pirmieji pavojaus ženklai iš Černobylio zonos ()
„Neatitiko nė vieno scenarijaus.“
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=mHorhPALCBU
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulis pavojingai priartėjo prie naujos branduolinės katastrofos, o politinių lyderių veiksmai rodo, kad ignoruojamos praeities pamokos. Apie tai perspėjo tarptautiniai ekspertai, analizuodami dėl situaciją Černobylio ir Zaporižios atominių elektrinių, rašo „The Independent“.
Ukrainos branduolinės draugijos prezidentas, buvęs Ukrainos valstybės agentūros, atsakingos už išskirtinės zonos valdymą, vadovas Volodymyras Hološa, prisimindamas momentą, kai pirmą kartą pamatė sugriautą Černobylio AE reaktorių sprogimo dieną, sako patyręs šoką.
„Tai, ką pamačiau tą dieną, neatitiko nė vieno scenarijaus, kuriuos buvome nagrinėję. Pirmas kelias dienas tiesiog bandėme suprasti, kas iš tikrųjų įvyko“, – prisimena jis.
Hološos nuomone, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas stumia Ukrainą prie naujos katastrofos slenksčio.
„Rusija nepasimokė iš Černobylio pamokų. Galbūt, jų nuomone, šie veiksmai tarnauja geopolitiniams tikslams, tačiau Černobylio pamokų ignoravimas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir regioniniam bei pasauliniam saugumui“, – sako jis.
|
Nuo 2022 m. vasario mėn., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusijos armija ne kartą pavojingai veikė netoli Ukrainos branduolinių objektų. Leidinys primena kelis tokius atvejus.
Pastarosiomis dienomis Ukraina teigė, kad Maskva leidžia dronus ir raketas netoli Černobylio AE, taip sukeldama didelės avarijos riziką. Rusijos okupuota Zaporižios AE praėjusią savaitę jau 13-ą kartą nuo invazijos pradžios patyrė elektros tiekimo nutraukimą. Be to, pernai Rusijos dronas pramušė išorinį apsauginį gaubtą virš ketvirtojo Černobylio AE reaktoriaus, kuris sulaiko radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimą ir saugo sugriauto energijos bloko liekanas.
„Atominių mokslininkų biuletenio“ prezidentė Alexandra Bell teigia, kad praėjus 40 metų pasaulio lyderių neveiklumas mažinant branduolinę riziką yra „tarnybinis aplaidumas tiek Vašingtone, tiek Maskvoje“.
„Mes esame itin arti kelių galimų branduolinių katastrofų“, – pažymėjo ji, kaltindama Maskvą ir kitus lyderius tuo, kad jie „neišmoko būtinų pamokų apie galimus pavojus“ ir „stato mus į situaciją, kur galime pakartoti Černobylio katastrofą“.
Pasak jos, problema ne ta, kad politikai nesupranta pavojaus, o ta, kad trūksta skubos ir politinės valios veikti.
Zaporižia – branduolinės rizikos centre
Bell, anksčiau dirbusi JAV vyriausybėje su branduoline energetika susijusiose pareigose, teigė, kad ataka prieš Zaporižios AE gali sukelti ne tik infrastruktūros sugriovimą, bet ir reaktoriaus išsilydymą.
„Stebina, kad apskritai įmanomi tokie veiksmai prieš objektą, galintį sukelti itin pavojingą avariją“, – sako ji.
Ekspertai perspėjo, kad elektrinė tampa vis pavojingesnė dėl saugumo sistemų degradacijos, silpnos kontrolės ir kritinio personalo trūkumo.
Hološa dirbo Černobylio AE 1986 m. avarijos metu, o vėliau užsiėmė branduoline sauga vyriausybėje. Jis pabrėžė, kad Rusijos veiksmai gali sukelti „nekontroliuojamą radiacijos išmetimą“, kuris būtų „mirtina grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir visoms kaimyninėms valstybėms“.
Pažymima, kad Zaporižios AE reikia nuolatinio elektros tiekimo saugos sistemoms veikti, tačiau jis jau ne kartą buvo prarastas. Be to, neatliekami būtini remonto darbai, todėl palaipsniui genda kritiškai svarbi įranga. Taip pat elektrinė susiduria su rimtu personalo trūkumu, o dauguma darbuotojų nėra iš Ukrainos bendrovės „Energoatom“, kuri anksčiau valdė objektą, o iš Rusijos struktūrų.
Pasak Hološos, elektrinės teritorija ir energijos blokai yra užminuoti, o tai gerokai padidina atsitiktinio ar tyčinio sprogimo riziką.
Vyresnysis „Greenpeace Ukraina“ branduolinės energetikos specialistas Šonas Burnis atkreipė dėmesį, kad Maskva kartu su valstybine korporacija „Rosatom“ planuoja prijungti elektrinę prie savo energetikos sistemos.
„Negalima leisti, kad „Rosatom“ bandytų vėl paleisti reaktorius. Pagrindinis tarptautinės bendruomenės, Europos vyriausybių ir TATENA prioritetas turi būti neteisėtos elektrinės okupacijos nutraukimas. Rusijai jokiu būdu negalima leisti išlaikyti jos kontrolės“, – pabrėžė jis.
Nauja branduolinė era
Hološos nuogąstavimai praėjus 40 metų po Černobylio katastrofos tik sustiprėjo, nes vietoj deeskalacijos pasaulio lyderiai vis dažniau griebiasi branduolinių grasinimų.
„Stebime pavojingą branduolinio šantažo slenksčio mažėjimą. Kai lyderiai atvirai kalba apie branduolinio ginklo panaudojimą, tai griauna pasaulinę atgrasymo sistemą“, – sako jis.
Bell nuomone, pasaulis įžengia į naują branduolinę erą, kurioje lyderiai nesiima realių žingsnių rizikai mažinti.
Vadinamasis „Paskutinio teismo laikrodis“, rodantis, kiek žmonija yra arti savinaikos, 2026 m. sausį rodė 85 sekundes iki vidurnakčio – tai pavojingiausias rodiklis istorijoje.
„Mūsų istorijoje jau buvo pavojingų laikotarpių, tačiau tuomet lyderiai rasdavo būdų sumažinti riziką, nepaisant sudėtingų santykių. Kiekvieną kartą, kai rodyklės buvo atsuktos atgal, tai įvykdavo dėl visuomenės spaudimo ir lyderių pasirengimo veikti bei įsiklausyti į ekspertus. Net pačiais tamsiausiais Šaltojo karo laikais kalbėjome apie strateginį stabilumą ir branduolines rizikas. Dabar to nebematome“, – apibendrino Bell.
