Sėdi pasaloje kaip voras: štai kodėl ukrainiečių „ždunai“ yra baisiausia naujiena okupantams ()
„Mes tiksliai nustatome, ką medžiojame.“
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=cLA_qgl2YYs
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Abi karo Ukrainoje pusės aktyviai naudoja naujo tipo bepiločius aparatus – vadinamuosius „ždunus“, kurie sujungia prieštankinių ar priešpėstinių minų ir kamikadzės dronų koncepcijas. Kaip rašo Forbes, pasalų, kontrpasalų ir kovos su jomis taktika sparčiai vystosi.
Ukrainos Nacionalinės gvardijos bepiločių padalinio „Taifun“ vadas, šaukiniu „Maiklas“, aiškina, kad už įspūdingų vaizdo įrašų su „ždunais“ slypi sudėtingas pasirengimas.
„Taikinio pasirinkimas – pirmas žingsnis. Mes tiksliai nustatome, ką medžiojame“, – sako karys.
Pasak jo, iš anksto pasirenkami taikiniai gali būti įvairūs: nuo logistikos maršrutų iki pėstininkų patrulių ar šarvuotos technikos kolonų. Pasirengimui naudojami radijo žvalgybos ir žvalgybinių dronų duomenys, kad būtų sudaryta priešo judėjimo maršrutų ir laikų bazė.
|
Leidinys pažymi, kad tokios pasalos paprastai vykdomos naudojant šviesolaidžiu valdomus dronus, nes radijo ryšiu valdomi aparatai, nusileisdami prie žemės, praranda signalą dėl radijo horizonto problemos. Be to, šviesolaidiniai dronai sunaudoja mažiau energijos ir juos sunkiau aptikti.
Vis dėlto nusileidimas išlieka vienu sudėtingiausių etapų.
„Vykdymas reikalauja rasti vietą, kuri užtikrintų maskavimą, bet kartu apsaugotų trapų šviesolaidinį kabelį nuo užsikabinimo ar nutrūkimo“, – sako „Maiklas“.
Papildomų sunkumų sukelia oro sąlygos – lietus ir sniegas gali apsunkinti kabelį, o šaltis gali jį užšaldyti.
Po dislokavimo dronas gali laukti valandomis ar net visą naktį. Pagrindinis pranašumas – netikėtumo efektas.
„Taikiniai turi vos kelias sekundes sureaguoti po drono paleidimo“, – pažymi karys, pabrėždamas, kad tai gerokai mažiau nei įprastų FPV dronų atveju.
Tuo pačiu tokie aparatai turi ir trūkumų – dėl papildomos įrangos jie gabena mažesnį užtaisą.
Kario vertinimu, šiuo metu iki 10 % šviesolaidinių dronų naudojami būtent pasaloms, ir ši dalis auga. Tai leidžia kontroliuoti logistikos zonas ir daryti psichologinį spaudimą priešui.
Atsakas taip pat evoliucionuoja: šalys bando sunaikinti priešo „ždunus“, kol jie dar yra ant žemės. Tam naudojami patruliniai dronai su termovizoriais.
„Net „miego režimu“ drono elektronika generuoja šilumą. Naktį nejudantis dronas yra ryškus taikinys priešo termovizinėms kameroms“, – pasakoja „Maiklas“.
Viena pagrindinių problemų išlieka operatorių nuovargis, nes jiems tenka valandomis stebėti ekraną. Sprendimu gali tapti dirbtinio intelekto naudojimas. Tačiau visiškai autonominiai koviniai dronai kelia diskusijų.
„Nors techniškai tai įmanoma, tai peržengia kritinę ribą – žmogaus sprendimą dėl taikinio pasirinkimo“, – pabrėžia karys.
Kaip rašo Forbes, šis karo aspektas, kuriam išoriniai stebėtojai skiria mažai dėmesio, iš tikrųjų gali iš esmės pakeisti kariavimo būdus.
Ateityje mūšio laukai gali būti prisotinti dideliu kiekiu „išmanių“ pasalų dronų, galinčių ilgai laukti, o tai kardinaliai pakeis karo pobūdį.
„Ateities mūšio laukai, tikėtina, bus pilni daugybės išmanių, ištvermingų pasalų dronų“, – teigiama publikacijoje.
![[ŽT] Fico „skrydis“ baigėsi: į Kremlių sėlins kaip vagis į sodą](/photo/202604/28/21/thumb_011759__fico.jpg)
