„Karo Ukrainoje pabaiga, Rusija nusistato naują taikinį NATO.“ Išslaptintas dokumentas ()
Politinis spaudimas, kibernetinės atakos, dronų atakos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą – taip galėtų atrodyti karas tarp Rusijos ir Suomijos.
© Wikipedia (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_%C3%85land.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Eskalacija įvyktų po Rusijos naikintuvo katastrofos – rašoma Helsinkio valdžios institucijų paviešintame hipotetinio Maskvos įsiveržimo scenarijuje. Iki šiol dokumentą matė nedaugelis. Jis buvo išslaptintas dėl dviejų konkrečių priežasčių.
Dokumentą, kuris iki šiol buvo laikomas slaptu, dabar paskelbė Suomijos strateginių rezervų agentūra.
Scenarijuje nagrinėjama situacija, kai po Ukrainos karo Suomija atsiduria konflikte su Maskva. Anksčiau Kremliaus konfliktas su Kyjivu būtų pasibaigęs paliaubomis, JAV vis labiau trauktųsi iš Europos, o Maskva glaudžiau bendradarbiautų su Kinija, teigiama hipotetiniame scenarijuje.
Primename, kad Suomija turi daugiau nei 1300 km ilgio sieną su Rusija, kuri taip pat yra rytinė Europos Sąjungos ir NATO siena. Jau daugiau nei dvejus metus Maskva ten vykdoma provokuojančių veiksmų, įskaitant kontroliuojamą migraciją, taikiniu, dėl kurių suomiai įtvirtino šias teritorijas ir apribojo laisvą judėjimą šalių pasienyje.
|
Dokumente suomiai aprašo, kaip svarstomas konflikto scenarijus prasidėtų politiniu spaudimu jų šaliai ir kibernetinėmis atakomis. Kremlius galėtų pasinaudoti Alandų salomis, kurios yra strategiškai išsidėsčiusios pusiaukelėje jūros kelyje į Švediją ir šiuo metu yra demilitarizuotos bei autonominės.
Eskalacija tęstųsi: Suomijoje sudužtų Rusijos naikintuvas, o Kremlius tuo pasinaudotų smogdamas į Skandinavijos šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą. Prasidėtų sabotažas ir dronų atakos, o rusai kalbėtų apie „specialiąją operaciją“.
Krizinė situacija paveiktų šalies ekonominę padėtį, faktiškai perkeldama ją į karo ekonomiką. Scenarijuje teigiama, kad karas pasiektų tokį mastą, jog kai kurios prekės būtų normuojamos.
Hipotetinio scenarijaus aprašymą parengė Ryšių ir transporto agentūros Kibernetinio saugumo centras, taip pat Suomijos ginkluotųjų pajėgų štabo specialistai.
Iki šiol su dokumento turiniu buvo susipažinę tik pagrindiniai subjektai, atsakingi už tiekimo tęstinumo užtikrinimą. Valstybės valdžios institucijos nusprendė atskleisti jo turinį, siekdamos atkreipti visuomenės dėmesį į grėsmės mastą ir parodyti, kokia svarbi tokioje situacijoje būtų visuomenės parama kariuomenei.
Antradienį apie Rusijos keliamą grėsmę kalbėjo ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Jis įvertino, kad jei Maskva kels grėsmę visai Europai, tai ateityje Vakarams Ukrainos gali prireikti labiau nei Europai Kyjivo.
Stubbas pabrėžė, kad dabartinė Ukrainos kariuomenė yra „didžiausia, efektyviausia ir moderniausia armija Europoje“.
Jei Rusija užpultų vieną iš Europos šalių, Kyjivo patirtis ir fronte išbandytos pažangiausios technologijos galėtų būti aukso vertės.
