Ši šalis yra Rusijos taikiklyje. Prezidentas ragina derėtis su Putinu ()
Žvalgyba įspėja: ruošiamasi karui.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Europos šalys turėtų ruoštis deryboms su Rusija, nes karas Ukrainoje gali pasibaigti netikėtai“, – suomių dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė Estijos prezidentas Alaras Karisas.
Ši pozicija išprovokavo ginčą tarp prezidentūros ir Estijos užsienio reikalų ministerijos (URM), kurios teigimu, su Rusija negali būti vykdomas joks dialogas.
Estijos prezidento nuomone, ES turėtų paskirti specialųjį atstovą Rusijai, kuris paruoštų Europą pokario laikotarpiui.
Estija. Prezidentas ragina kalbėtis su Rusija. Vyriausybėje stiprėja ginčas
Tikslas būtų išvengti situacijos, kai didžiosios valstybės susitartų dėl esminių klausimų „virš mažesnių šalių galvų“.
A. Kariso pozicija Rusijos atžvilgiu dar šių metų pradžioje išprovokavo ginčą vyriausybėje dėl užsienio politikos Maskvos režimo atžvilgiu.
Estijos diplomatijos vadovas Margusas Tsahkna sukritikavo A. Kariso pasisakymus, esą Ukraina gali būti priversta priimti sprendimą dėl teritorinių nuolaidų Rusijai.
Priimta užsienio politikos linija yra „trumparegiška“, o Užsienio reikalų ministerijai „trūksta išteklių“, kad susidorotų su iššūkiais vis sudėtingesnėje tarptautinėje aplinkoje“, – kalbėdamas su Estijos žiniasklaida argumentavo A. Karisas.
|
Interviu „Helsingin Sanomat“ Estijos prezidentas paaiškino, kad agresorių reikia sustabdyti, o tada peržiūrėti santykius. Jis pateikė Šaltojo karo laikų Suomijos politikos pavyzdį, kai buvo įmanoma ruoštis karinei gynybai ir kartu palaikyti dialogą.
Estai Rusijos atžvilgiu. Karas Ukrainoje suskaldė visuomenę
Rudenį Estijoje vyks prezidento rinkimai. Nuo 2021 m. spalio pareigas einantis A. Karisas dar nepaskelbė savo sprendimo, ar sieks antrosios kadencijos, nors praėjusių metų pabaigoje pripažino, kad tai yra „mažai tikėtina“. Estijoje valstybės vadovą renka parlamentas.
Šių metų pradžioje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų nuomone, Ukraina derybose su Rusija neturėtų daryti jokių teritorinių nuolaidų. Atliekant šią apklausą taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad estų ir Estijoje gyvenančių rusų požiūriai į karą skiriasi, o tai ypač ryšku klausimu dėl Ukrainos teritorinių nuolaidų. 40 proc. rusų pritaria šiuo metu Rusijos kontroliuojamų teritorijų perleidimui.
2026 metais Estijoje, kurioje gyvena 1,3 mln. piliečių, etniniai rusai sudaro apie 20,2 proc. šalies gyventojų (apie 276 tūkst. asmenų).
Estija – Rusijos taikiklyje. Žvalgyba įspėja: ruošiamasi karui
Visa Estijos siena su Rusija driekiasi daugiau nei 338 km, iš kurių apie 135 km sudaro sausumos ruožas, daugiausia sunkiai praeinamose miškingose ir pelkėtose vietovėse. 76 km sienos eina Narvos upe, o 127 km driekiasi per Peipaus ežerą. Rusijoje vis dažniau pasigirsta raginimų sukurti „Narvos liaudies respubliką“. Estijos žvalgyba įspėja, kad tai gali būti pasirengimas invazijai pagal 2014-ųjų Ukrainos scenarijų.
„Bild“ praneša, kad skrajutėse naudojami tokie šūkiai kaip: „Rusai, mes ne vieni“, „Rusijos žemė driekiasi nuo Narvos iki Püsi (Püssi)“. Platinami naujosios respublikos žemėlapiai ir vėliavos.
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos ir Estijos pasienyje pastebėta grupė kaukėtų vyrų, ginkluotų automatais. Karo studijų instituto (ISW) teigimu, tai vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, o tai gali rodyti pasirengimą būsimam karui. Rusija panašių veiksmų ėmėsi dukart prieš invaziją į Ukrainą.
