Pasaulio pabaiga arčiau, nei manyta: mokslininkai atsakė, kada gali „sugriūti“ mūsų Visata ()
Ilgą laiką mokslininkai prognozavo.
© https://pixabay.com/photos/space-astronomy-galaxy-universe-9250868/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkų verdiktas: visata gali žlugti kur kas anksčiau, nei manyta
Ilgą laiką mokslininkai prognozavo, kad mūsų Visata egzistuos trilijonus metų, tačiau naujas tyrimas pateikia kur kas trumpesnį jos „galiojimo laiką“ – viskas gali baigtis vos po 33 milijardų metų.
Tai – tik akimirka kosminiu mastu, per kurią viskas gali sugriūti. Šis procesas vadinamas „Didžiuoju suspaudimu“ (angl. Big Crunch). Jo metu Visatos plėtimąsi pakeičia atvirkštinis procesas, priverčiantis visą materiją ir erdvėlaikį susitraukti į itin tankią būseną, panašią į tą, kuri vyravo prieš Didįjį sprogimą, rašo „Live Science“.
Nors dėl stebimo spartėjančio Visatos plėtimosi ši teorija ilgą laiką buvo atmesta, naujas tyrimas vėl atgaivino šią intriguojančią ir šiek tiek nerimą keliančią perspektyvą.
|
Viskas prasidėjo nuo bandymų sudaryti tikslų Visatos žemėlapį, daugiausia dėmesio skiriant tamsiajai energijai – paslaptingai jėgai, kuri skatina Visatos plėtimąsi. Naujausi projekto „Dark Energy Survey“ (DES) ir prietaisų grupės DESI duomenys leido išanalizuoti šimtus milijonų galaktikų bei jų judėjimą.
Šie instrumentai itin tiksliai parodė, kad tamsiosios energijos būsenos lygtis – santykis tarp jos slėgio ir energijos tankio, lemiantis poveikį Visatos plėtimuisi, – nėra pastovus dydis. Panašu, kad laikui bėgant šis poveikis kinta.
Ši neįprasta dinamika atveria duris alternatyviems paaiškinimams, kas iš tiesų sudaro tamsiąją energiją. Tai paskatino sukurti aksioninės tamsiosios energijos (aDE) modelį. Jis daro prielaidą, kad tamsiąją energiją sudaro tiek aksioninis laukas (itin lengva tamsiosios medžiagos forma, persmelkianti visą Visatą), tiek kosmologinė konstanta (fiksuotas plėtimosi fonas pačioje erdvėlaikio struktūroje).
Naujame darbe, paskelbtame „arXiv“ išankstinių publikacijų serveryje, tyrėjai pritaikė šį hibridinį modelį DES matavimams. Jie nustatė, kad toks derinys gali paaiškinti DES ir DESI rezultatus, tačiau su netikėtu posūkiu: tolimoje ateityje aksioninio lauko ir kosmologinės konstantos sąveika pradeda aktyviai traukti Visatą atgal, o tai veda į galutinį Didįjį suspaudimą.
Remdamiesi modeliu, kuris geriausiai atitiko stebėjimus, mokslininkai sumodeliavo ateities eigą ir apskaičiavo galimą kosminės „mirties“ momentą – po 33,3 milijardo metų. Ši radikaliai trumpesnė prognozė smarkiai skiriasi nuo anksčiau svarstytų trilijonų metų. Vietoj amžino plėtimosi į begalybę, gauname kosminį apsisukimą, sugrąžinantį viską į pradinę būseną.
Šis scenarijus fundamentaliai keičia mūsų supratimą apie Visatos likimą: užuot lėtai vėsusi ir nykusi, Visata gali patirti dramatišką susitraukimą. Toks modelis rodo, kad tamsioji energija nėra nekintama jėga, o dinamiškas procesas, kuris, pasiekęs tam tikrą ribą, gali pakeisti savo veikimo vektorių iš „stūmimo“ į „traukimą“.
Ką dar sako ši nauja teorija?
Mokslinius atradimus visada lydi išlygos. Nors DES ir DESI stebėjimai, rodantys galimą kosmologinės konstantos nepastovumą, yra itin intriguojantys, jie vis dar reikalauja papildomo patvirtinimo. Šis modelis priklauso nuo daugybės kintamųjų, todėl skirtingi jų deriniai teoriškai vis dar galėtų paaiškinti tuos pačius duomenis. Vis dėlto, neigiama kosmologinė konstanta ir dėl jos kylantis „Didysis suspaudimas“ išlieka vienu iš labiausiai tikėtinų jų analizės scenarijų.
Norint galutinai patvirtinti šį modelį, būtina surinkti daugiau duomenų. Visata yra be galo sudėtinga sistema, kurios pažinimas nuolat evoliucionuoja. Rinkdami informaciją, mes tarsi dėliojame didingiausią kada nors papasakotą istoriją – tačiau naujausi skaičiavimai rodo, kad ji gali baigtis kur kas anksčiau, nei buvo tikėtasi.
