Greitas kaip kulka, paprastas kaip tapkė: kaimynai sukūrė droną tikriems vyrams (Foto, Video) ()
Saugumą garantuoja trys lygiagrečiai veikiantys autopilotai ir gelbėjimo parašiutas.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=NRXpMzBicvA&t=14s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laoago pakrantėse Filipinuose dulkės dar nespėjo nusėsti, o karinės pramonės ekspertai jau ošia. Pasaulinių pratybų „Balikatan 2026“ metu įvyko tai, ko daugelis nesitikėjo: elitiniai JAV specialiųjų pajėgų (1-osios grupės) operatoriai, geriau žinomi kaip „Žaliosios beretės“, operacijoms pasirinko ne amerikietišką, o lenkišką droną „Tiguar-M“.
Tai ne šiaip bandymas – tai pirmas kartas istorijoje, kai lenkiška platforma tampa viena pagrindinių ašių svarbiausiose JAV pratybose Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Kodėl galingiausia pasaulio armija staiga susidomėjo kaimynų technika ir ką tai pasako apie ateities karus?
Ryšys ten, kur jo neturėtų būti
Pratybų metu pastebėta itin įdomi detalė: viena iš „uAvionics“ pagamintų „Tiguar-M“ skraidyklių buvo aprūpinta specialia palydovinės komunikacijos antena. Tai siunčia aiškią žinutę – amerikiečiai intensyviai testavo ryšį už tiesioginio matomumo ribų (angl. Beyond Line of Sight – BLOS).
BRAWO POLSKA 🇵🇱
— MindVoyager (@Karol1669024) May 4, 2026
Polski dron testowany przez amerykańskie „Zielone Berety”. Co to oznacza ?
Podczas ćwiczeń Balikatan 2026 na Filipinach amerykańskie siły specjalne użyły polskiego drona Tiguar‑M. To pierwszy raz, gdy platforma z Polski trafia do testów w jednym z… pic.twitter.com/RJiiCfUroB
|
Ramiojo vandenyno regione, kur operacijos vyksta tarp tūkstančių salų, o atstumai skaičiuojami šimtais kilometrų, įprastas radijo ryšys tampa bevertis. „Tiguar-M“ čia tampa gyvybiškai svarbiu „jungiamuoju audiniu“.
Skaičiai, kurie verčia gūžčiotis: 1800 km ir 20 valandų ore
Kas privertė JAV specialiąsias pajėgas atsisukti į Lenkiją? Atsakymas slypi drono techninėse charakteristikose, kurios atrodo lyg iš fantastinio filmo:
- Ištvermė. Hibridinis „AirHybrid“ variklis leidžia ore išbūti daugiau nei 20 valandų.
- Nuotolis. Dronas gali nuskristi iki 1800 km – tai atstumas, padengiantis milžiniškas vandenyno teritorijas.
- Greitis. Nors kreiserinis greitis siekia 90 km/h, prireikus „Tiguar-M“ gali spurtuoti iki 160 km/h.
- „Akys“. 11 kg naudingoji apkrova leidžia sumontuoti aukščiausios klasės EO/IR kameras su 30 kartų priartinimu.
Be to, šis 4,1 metro sparnų mojį turintis milžinas yra neįtikėtinai mobilus: specialiųjų operacijų kariai jį gali išardyti arba surinkti vos per 2 minutes. O saugumą garantuoja trys lygiagrečiai veikiantys autopilotai ir gelbėjimo parašiutas.
Didžiausias koziris – ne tik technika, bet ir biurokratija
Paradoksalu, tačiau viena didžiausių „Tiguar-M“ sėkmės priežasčių – ITAR apribojimų nebuvimas. Kadangi tai ne JAV produktas, jam netaikomos itin griežtos ir sudėtingos Amerikos eksporto licencijavimo taisyklės.
Tai reiškia, kad JAV sąjungininkai gali įsigyti šią aukščiausio lygio įrangą be metų metus trunkančių biurokratinių kančių. Tai strateginis Pentagono ėjimas: apginkluoti partnerius regione (nuo Japonijos iki Australijos) efektyvia technika, kurią lengva integruoti.
Kodėl tai svarbu dabar?
„Balikatan 2026“ pratybos, kuriose dalyvavo per 17 000 karių iš septynių valstybių, yra tiesioginis atsakas į augančią įtampą regione. Lenkiško drono pasirodymas šiame kontekste rodo, kad JAV pasirengusios ieškoti inovacijų bet kur, jei tik jos suteikia pranašumą prieš potencialų agresorių.
Ar „Tiguar-M“ taps naujuoju standartu specialiosiose operacijose? Stebint „Žaliųjų berečių“ entuziazmą Laoage, panašu, kad Lenkijos karinė pramonė ką tik įžengė į aukščiausią lygą.
