Supervalstybė bunda. Jie ką tik nuvertė JAV nuo sosto ()
Galybė bunda.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Rheinmetall“ koncerno vadovas Arminas Pappergeris pareiškė, kad Vokietija šiuo metu pagamina daugiau šaudmenų nei bet kuri kita šalis. Hamburgo ekonomikos žurnalistų klubo susitikimo metu A. Pappergeris atskleidė, kad „Rheinmetall“ pastaruoju metu vidutinio kalibro šaudmenų metinę gamybą padidino daugiau nei keturis kartus. Tuo tarpu artilerijos sviedinių gamybos mastas išaugo nuo 70 tūkst. iki 1,1 mln. vienetų per metus.
„Rheinmetall“ šaudmenų gamyba auga nuo 2022 m.
Vokietijos koncernas gamybos apimtis nuosekliai didina nuo 2022 m., t. y. nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Arminas Pappergeris atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ypač didelis poreikis yra būtent artilerijos sviediniams, įskaitant 155 mm kalibrą.
Tai NATO šalyse plačiai paplitęs standartas, intensyviai naudojamas fronte Ukrainoje. Šio tipo sviediniai yra būtini NATO artilerijos sistemoms, kurios pasiekė frontą kaip Vakarų parama, aptarnauti. Tai, be kita ko, lenkiškos „Krab“, prancūziškos „CAESAR“ ar vokiškos „Panzerhaubitze 2000“ (PzH 2000). Be to, 155 mm kalibro artilerijos sviediniai naudojami ir Ukrainoje gaminamose savaeigėse haubicose „2S22 Bogdana“ ir „Bogdana-BG“.
JAV nebe pirmauja
„Rheinmetall“ vadovo pateikti duomenys rodo, kad Vokietija dabar pagamina daugiau 155 mm kalibro artilerijos sviedinių nei Jungtinės Valstijos. Remiantis 2026 m. vasarį JAV Kongresui pateiktais duomenimis, Amerikos 155 mm kalibro artilerijos sviedinių produkcija siekia šiek tiek daugiau nei 600 tūkst. vienetų per metus.
Galybė bunda
Berlynas pastaraisiais mėnesiais tvirtai deklaruoja norą atkurti Bundesverą ir grąžinti jam stipriausios konvencinės armijos Europoje vardą. Tačiau tam neužtenka vien padidintos šaudmenų gamybos, nes Bundesvero poreikiai yra gerokai didesni ir apima ne tik techniką, bet ir žmones. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Vokietijos kariuomenė buvo antroji (po JAV) konvencinė NATO galybė. Tuo metu joje tarnavo pusė milijono aktyviosios tarnybos karių, o prireikus ji galėjo mobilizuoti kur kas daugiau. Dabartinė strategija numato kariuomenės plėtrą ir jos skaitlingumo didinimą bent iki 460 tūkst. karių.
Kalbant apie techniką, šiuo metu Berlynas svarsto galimybę įsigyti net 2,5 tūkst. šarvuotų transporto priemonių ir 1 tūkst. tankų. Jei šie planai būtų įgyvendinti, Vokietijos kariuomenė vėl galėtų būti laikoma Europos šarvuotąja galia. Tokia ji buvo Šaltojo karo pabaigoje, kai turėjo apie 2 tūkst. tankų.
