Ji atvyko: sistema, kuri mato net „pieno pakelio dydžio“ taikinius! Pamatykite pirmieji (Video) ()
Pristatė ir į ginkluotę įtraukė.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=mVDBhsXoDGc
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedija dar kartą patvirtino savo pozicijas kaip viena inovatyviausių šalių karinės pramonės srityje. Reaguodama į radikaliai pasikeitusį šiuolaikinio karo pobūdį, kur pigūs dronai gali sunaikinti milijonus kainuojančią techniką, Švedija pristatė ir į ginkluotę įtraukė sistemą „Trident Mark II“.
1. Technologinis stuburas: „Bofors 40 Mark IV“
Sistemos efektyvumas remiasi ne naujai išrastu dviračiu, o genialiu klasikinės technologijos pritaikymu. Panaudota garsi „Bofors“ 40 mm patranka, kuri buvo modifikuota iš jūrinės versijos į sausumos oro gynybos vienetą.
Galia: Patranka pasiekia taikinius iki 12 km atstumu, o 300 šūvių per minutę greitis užtikrina ugnies tankį, reikalingą masinėms atakoms atremti.
|
Programuojama amunicija (3P): Tai kritinis elementas. Šie sviediniai sukurti taip, kad sprogtų ore tam tikru atstumu nuo taikinio. Vietoj to, kad bandytų tiesiogiai pataikyti į mažą droną, sistema sukuria „skeveldrų uždangą“, kuri suvarpo bet kokį objektą savo kelyje.
2. „Saab“ radarų tinklas ir mobilumas
„Trident Mark II“ nėra tik pavienis pabūklas – tai tinklinės gynybos dalis.
Aptikimas: Sistema integruota su „Saab Giraffe 1X“ radarais. Šie 3D radarai yra tokie jautrūs, kad gali aptikti objektus, mažesnius už pieno pakelį, net esant sudėtingoms oro sąlygoms ar žemam skrydžio aukščiui.
Platformos laisvė: Švedijos inžinieriai sistemą padarė „agnostišką“ platformai – ją galima montuoti ant standartinių „Scania“ sunkvežimių ar vikšrinių važiuoklių. Tai leidžia Švedijos kariuomenei išlikti itin mobiliai: po šūvio sistema per kelias minutes gali pakeisti poziciją, taip išvengdama atsakomojo smūgio.
3. Strateginis vaidmuo ir tarptautinis kontekstas
Švedija demonstruoja ne tik gamybinę galią, bet ir operatyvumą:
Investicijos: 2026 m. balandį Švedija pasirašė 180 mln. JAV dolerių vertės sutartį su „BAE Systems“ dėl papildomų „Trident Mark II“ vienetų gamybos.
Parama Ukrainai: Švedija, bendradarbiaudama su Danija, skyrė apie 290 mln. JAV dolerių vertės paketą, kad šios sistemos būtų kuo greičiau pristatytos į Ukrainą kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų-kamikadzių.
Išvada
Švedijos požiūris yra pragmatiškas: užuot bandžius sukurti „stebuklingą raketą“, jie optimizavo artileriją taip, kad ji būtų išmani, pigi eksploatuoti ir mirtinai tiksli prieš šiandienos pagrindinę grėsmę – dronus. Tai paverčia Švediją lyderiaujančia šalimi trumpojo nuotolio oro gynybos (SHORAD) rinkoje.
