Taivanas rengia „mirties zoną“. Tikimasi, kad Kinija bet kuriuo metu imsis veiksmų ()
Taivanas ruošiasi Kinijos grėsmei.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taivanas planuoja dislokuoti amerikietiškas HIMARS raketų paleidimo sistemas pakrantės salose. Kaip praneša dienraštis „Taipei Times“, naujoji strategija turėtų sukurti neįveikiamą barjerą ir suteikti laiko reakcijai Kinijos invazijos atveju.
Esminis plano elementas – sistemingas ginklavimasis pasitelkiant amerikietišką raketų technologiją. Remiantis Taivano vadovybės planais, kuriuos cituoja „Taipei Times“, mobiliosios HIMARS sistemos bus dislokuotos Penghu apygardoje ir Dongyin saloje. Tai strategiškai itin svarbios vietos, nes jos yra gerokai arčiau žemyninės Kinijos dalies. Toks išdėstymas turėtų padidinti galimybes smogti taikiniams giliau šalies viduje.
Taivanas ruošiasi Kinijos grėsmei: salose dislokuoja HIMARS sistemas
Svarbiausia – ginkluotė. Taivano HIMARS sistemos naudos tiek GMLRS sviedinius, tiek ATACMS balistines raketas, kurių skrydžio nuotolis siekia iki 300 km. Tai leistų smogti kariniams uostams, raketų bazėms, daliniams bei oro uostams Kinijos pusėje, o tai konflikto atveju taptų svariu atgrasymo argumentu.
Šios operacijos tikslas yra grynai strateginis. Siekiama priversti Kinijos kariuomenę atitraukti savo pajėgas bent 100 kilometrų nuo kranto linijos, kad jos nepatektų į ugnies zoną. Toks sprendimas suteiktų Taivanui daugiau laiko ankstyvam įspėjimui apie galimą puolimą ir didesnę manevro laisvę krizinėse situacijose.
„Priverstinis Kinijos kariuomenės atsitraukimas gerokai pailgintų perskridimo virš Taivano sąsiaurio ar jūros desanto išlaipinimo laiką. Tai sužlugdytų Pekino planą dėl greitos invazijos“, – rašoma tekste.
Taivanas kuria „mirties zoną“: perka ginklus, kad atvėsintų Kinijos užmojus
Taipėjus jau kurį laiką nuosekliai perka karinę techniką, kurdamas gynybos tinklą, kurį ekspertai vadina „mirties zona“. Planuojamų pirkinių sąraše, be HIMARS sistemų, numatytas prieštankinės gynybos stiprinimas: perkama 70 „Javelin“ sistemų su 1050 raketų bei 24 „TOW-2B“ sistemos su daugiau nei 1,5 tūkst. raketų.
Vienas iš esminių Taivano kariuomenės modernizavimo elementų – masinis bepiločių sistemų diegimas. Kariuomenė turėtų gauti apie 200 tūkst. dronų, įskaitant tiek žvalgybinius, tiek pakrantės taikinių atakoms skirtus aparatus. Taip pat planuojama įsigyti daugiau nei 2 tūkst. vienetų klajojančiosios amunicijos (dronų kamikadzių) bei per tūkstantį bepiločių vandens transporto priemonių.
Taivano ginkluotės planų įgyvendinimas didžiąja dalimi remiasi bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau tokia strategija sulaukia griežto Pekino pasipriešinimo. Kinijos valdžia nuosekliai laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir neatmeta jėgos panaudojimo galimybės, siekdama perimti visišką jo kontrolę. Pekinas reguliariai kritikuoja JAV karinę paramą salai, laikydamas tai kišimusi į savo vidaus reikalus.
