Ar fronte gresia žemės drebėjimas? Rusijos linijos gali pradėti irti ()
Rusijos karių stoicizmas ir fatalizmas senka.
© 30 окрема механізована бригада ім. князя Костянтина Острозького (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo?fbid=1329042312742177
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šių metų Pergalės dienos paradas Maskvoje neturėjo nieko triumfiško. Jis tapo savotišku Kremliui niūrios situacijos fronte atspindžiu – rusų puolimas, turėjęs prasidėti pavasarį, įstrigo dar deramai neprasidėjęs.
„Galima susidaryti įspūdį, kad esame lūžio taške kare. Jei rusai ir toliau neturės jokių pasiekimų, nenustebsiu, jei kai kuriuose ruožuose frontas ims byrėti“, – mano Lawrence'as Freedmanas, Londono „King’s College“ karo studijų profesorius emeritas.
Rusija praranda teritorijas pirmą kartą nuo 2024 m. rugpjūčio
Šiais metais Raudonojoje aikštėje neišvydome nei šarvuotos technikos, nei raketų paleidimo įrenginių. Paradas buvo išskirtinai trumpas. O „leidimą“ jam apskritai įvykti davė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis garantavo, kad netikėta bepiločių orlaivių ataka papildomai nepažemins Vladimiro Putino šią ypatingą dieną.
„The Economist“ nurodo, kad situacija dėl gegužės 9-osios šventės simboliškai atspindi dabartinį jėgų santykį fronte.
„Pirmą kartą per beveik trejus metus iniciatyva kare, atrodo, pereina į Ukrainos pusę. Po sunkios žiemos, kurios metu Rusijos dronai ir raketos beveik kiekvieną naktį atakavo Ukrainos miestus bei energetikos tinklą, Kyjivas pradeda keisti situaciją savo naudai. Rusija patiria vis didesnes išlaidas – praktiškai visais atžvilgiais“, – rašoma britų savaitraščio analizėje.
Rusijos pavasario puolimas tapo dideliu nusivylimu. Remiantis savaitraščio „The Economist“ analize, pagrįsta Karo studijų instituto (ISW) fronto žemėlapiais, balandį Rusijos pajėgos pirmą kartą nuo 2024 m. rugpjūčio užfiksavo grynąjį teritorijos praradimą – 113 kv. km. Paskutinį kartą tokia situacija buvo susiklosčiusi per Ukrainos puolimą Kursko srityje.
ISW nurodė kelis veiksnius, lėmusius Ukrainos sėkmę:
- antžeminės kontratakos ir vidutinio nuotolio dronų smūgiai;
- rusų atjungimas nuo „Starlink“ terminalų;
- Kremliaus įvesti apribojimai susirašinėjimo programėlei „Telegram“, kuria naudojasi rusų kariai, savanoriai ir oro gynybos daliniai.
Rusijos karių stoicizmas ir fatalizmas senka
Rusija per mėnesį praranda apie 35 tūkst. karių – tai yra daugiau, nei šiuo metu pajėgia užverbuoti. Savaitraštis pabrėžia, kad Kremliui dar didesnį nerimą turėtų kelti nuostolių santykis. Iki praėjusių metų vienam žuvusiam Rusijos kariui tekdavo du–trys sužeistieji. Kovą V. Zelenskis jau teigė, kad Rusija praranda beveik du žuvusius vienam sužeistajam.
|
„Rusijos karių stoicizmas ir fatalizmas jau gali būti išsekę“, – mano L. Freedmanas.
Už 80 proc. Rusijos nuostolių dabar atsakingi Ukrainos FPV dronai su sprogmenimis, valdomi šviesolaidžiu. Nuolatinis jų buvimas neleidžia rusams evakuoti sužeistųjų iš mūšio lauko, o tai ir šiaip niekada nebuvo V. Putino armijos prioritetas.
Rusija turi logistikos problemų fronto užnugaryje
Ukrainiečiai ne tik pasiekė pranašumą naudodami dronus vadinamojoje „mirties zonoje“ palei fronto liniją, bet ir išplėtė jį giliau į Rusijos užnugarį. Todėl V. Putino armijai vis sunkiau perdisponuoti karius arčiau fronto linijos, taip pat dažniau žūsta bepiločių orlaivių operatoriai. Rusai buvo priversti riboti konvojų dydį Donbase, kad juos būtų sunkiau aptikti. Šiuo metu kartu gali judėti ne daugiau kaip du sunkvežimiai.
Ukraina, kaip pabrėžia savaitraštis, turi panašių problemų dronų prisotintame fronte, tačiau labiau rūpinasi savo karių gyvybėmis. Čia dažniau naudojamos antžeminės bepilotės priemonės sužeistiesiems evakuoti ir tiekimui užtikrinti. Be to, ji ir toliau naudojasi šarvautomis transporto priemonėmis su įgulomis, susitaikydama su tuo, kad jos gali būti sunaikintos rusų dronų – svarbiausia, kad transporto priemonė išsaugotų viduje esančių karių gyvybes.
Ukraina vykdo daugiau tolimojo nuotolio antskrydžių nei Rusija
Rusija taip pat patiria vis didesnius nuostolius dėl Ukrainos vidutinio nuotolio dronų atakų – nuo 50 iki 300 km už fronto linijos. V. Zelenskis teigia, kad tokių sistemų šiemet perkama penkis kartus daugiau nei per visus 2025 m. Ukrainos atakų tikslai yra amunicijos sandėliai, dronų saugyklos, vadavietės, priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai, radarai bei karių ir technikos susitelkimo vietos.
Prie problemų fronte prisideda ir išaugęs Ukrainos tolimojo nuotolio atakų mastas Rusijos teritorijoje. Kovą Ukraina pirmą kartą įvykdė daugiau tolimojo nuotolio dronų atakų nei Rusija.
Reguliariai puolami kariniai ir ekonominiai objektai, esantys beveik 2 tūkst. km nuo Ukrainos sienos. Praktiškai tai reiškia, kad 70 proc. Rusijos gyventojų šiandien patenka į Ukrainos dronų pasiekiamumo zoną. Rusijos platumas bei metus trunkanti Ukrainos kampanija prieš Rusijos oro gynybą lemia tai, kad veiksminga net svarbiausių objektų apsauga tampa praktiškai neįmanoma.
„Jie nepajėgia apsisaugoti nuo dronų naudodami klasikinę teritorinę gynybą. O daugelyje vietų, kur jiems reikėtų objektų gynybos, jie jos tiesiog neturi“, – „The Economist“ sako Sethas Jonesas, Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vyresnysis karinis analitikas.
Svarbu tai, kad Ukraina sukūrė kelis perėmimo dronų tipus, todėl numuša apie 95 proc. rusiškų „Shahed“ tipo dronų.
Rusija vis dar atsilieka. Sunku įsivaizduoti Kremliaus padėties pagerėjimą
S. Jonesas pažymi, kad dabartinės, Rusijai nepalankios situacijos fronte pakeitimas pirmiausia priklauso nuo Ukrainos pranašumo naudojant dronus panaikinimo.
„Sunku įžvelgti scenarijų, pagal kurį Rusijos padėtis galėtų pagerėti. Jei turėčiau pateikti ataskaitą Putinui, vaizdas būtų gana niūrus“, – apibendrino jis.
.jpg)
-16.png)
