Nežinomas mokslui. Trejybės kristalas iš pragaro. Proveržis ateities technologijoms? (FOTO) ()
Praėjus daugiau nei 80 metų po pirmojo branduolinio ginklo sprogdinimo, mokslo pasaulis vis dar atranda netikėtas jo pasekmes.
© https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Trinity_Test_-_Lead_lined_Sherman_tank.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Istorinio Trejybės (Trinity) bandymo medžiagoje tyrėjai iš Europos ir Jungtinių Valstijų nustatė anksčiau nežinomą kristalinę struktūrą, kuri galėtų būti pritaikyta pažangiausiose XXI amžiaus technologijose.
1945 m. liepos 16 d. J. Roberto Oppenheimerio vadovaujama komanda, įgyvendindama Manhatano projektą, Naujojoje Meksikoje susprogdino plutonio bombą. Temperatūra, viršijanti 1500 °C, ir didžiulis slėgis sukūrė aplinką, panašią į giliuosius Žemės sluoksnius. Būtent šios ekstremalios sąlygos lėmė naujai atrastos struktūros susidarymą.
Tai specifinis klatrato tipas – sudėtinga medžiaga, kurios struktūra primena nanoskalės narvelį, galinti „užrakinti“ kitus atomus. Šis atradimas buvo padarytas analizuojant vadinamąjį raudonąjį trinititą – retą stiklo rūšį, susidariusią iš dykumos smėlio, išsilydžiusio sprogimo metu.
Scientists studying debris from the first nuclear test at Trinity have discovered a crystal that shouldn’t naturally exist under normal Earth conditions a calcium–copper–silicon structure formed only because extreme heat and pressure briefly pushed matter into an entirely… pic.twitter.com/jOarE8DP6W
— Jide (@jykondic) May 13, 2026
|
Identifikuota medžiaga sudaryta iš silicio, kalcio, geležies ir vario. Jos struktūra primena trimatį daugiasluoksnių elementų tinklą, t. y. „narvelius“, kuriuose gali būti laikomos kitos molekulės ar jonai. Dėl šių savybių klatratai yra itin vertingi šiuolaikiniam medžiagų mokslui. Jie galėtų būti pritaikyti tokiose srityse kaip ličio jonų baterijos kaip jonų kaupimo struktūros, puslaidininkiai su tiksliai kontroliuojamomis savybėmis, saulės baterijos ir kvantiniai kompiuteriai.
Naujas atradimas yra ypač reikšmingas, nes, kaip pabrėžia tyrėjai, tai pirmas atvejis, kai aiškiai patvirtinta klatrato struktūra, susidariusi dėl branduolinio sprogimo. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ekstremalių energijų įvykiai, tokie kaip branduoliniai sprogimai ar žaibo smūgiai, veikia kaip natūralios laboratorijos. Jie leidžia sukurti medžiagas, kurių negalima lengvai atkurti kontroliuojamomis sąlygomis. Todėl jų analizė leidžia geriau suprasti, kaip susidaro sudėtingos medžiagų struktūros.
Svarbu tai, kad tyrėjai pabrėžia, jog raudonasis trinitas vis dar slepia daug paslapčių. Metalinių mikrolašelių analizė jau atskleidžia kitų neįprastų fazių buvimą, kurios gali būti tokios pat revoliucingos.
Tai reiškia, kad Trejybės bandymo, vieno iš novatoriškiausių ir prieštaringiausių XX amžiaus įvykių, palikimas ir toliau daro įtaką mokslo raidai. Tačiau šį kartą ne ginklų kontekste, o technologijų, kurios galėtų lemti energetikos ir kompiuterijos ateitį, srityje.
