30 km iki pragaro. Jis nuvyko ten, kur kiti bijo net žiūrėti. Štai rezultatas (Video) ()
Jis prabilo apie istorinę NATO klaidą.
© Dr. Frank Gaeth, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Boris_Pistorius_2023_a.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karui Ukrainoje įžengus į penktus metus, Kyjivas diktuoja naujas pasaulines karinių technologijų madas. Retame dvišaliame interviu su „UNITED24 Media“ Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fedorovas atvėrė kortas: Vakarų delsimas kainavo per brangiai, o dabar Berlynas priverstas mokytis iš Ukrainos mūšio lauko inovacijų.
Istorinė NATO klaida: pripažinimas po laiko
Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas vizito Ukrainoje metu neslėpė nusivylimo praeities sprendimais. „Mes nepadarėme pakankamai iki 2023–2024 m. Nors 2013 m. jau susitarėme gynybai skirti 2 proc. BVP, beveik nė viena NATO šalis to nepadarė. Esu tikras, kad tai buvo klaida“, – rėžė politikas.
Ukrainian Defense Minister Fedotov and German Defense Minister Boris Pistorius visited frontline regions of Ukraine and several military headquarters near the front.
— KyivPost (@KyivPost) May 13, 2026
“Boris Pistorius is one of the few foreign defense ministers who has personally come this close to the front… pic.twitter.com/TidrKDVu6s
|
Šis pareiškimas siunčia aiškų signalą: Vakarų Europos saugumo iliuzija sugriuvo. B. Pistoriusas pabrėžė, kad karas nėra tik sausa statistika ar techniniai parametrai. „Mes kalbame apie karą taip, lyg tai būtų kažkas techninio – apie ginklus, sistemas, konfliktus. Bet tai daugiau. Tai apie mirtį. Tai apie strategiją. Tai apie pavojų ir apie savo žmonių gynimą“, – emocijų neslėpė ministras.
Vizitas 30 km nuo fronto: kur gimsta ateities karas
Gegužės 11 d. B. Pistoriusas atvyko į Ukrainą su kritine misija – gilinti Berlyno ir Kyjivo gynybos pramonės partnerystę. Lydimas M. Fedorovo, Vokietijos ministras rizikavo ir apsilankė Zaporižioje – mieste, esančiame vos už 30 kilometrų nuo fronto linijos.
Čia delegacija apžiūrėjo 475-ojo atskirojo puolimo pulko KODAS 9.2 oro gynybos vadavietę. Šis vizitas nebuvo tik mandagumo gestas. Vokiečiai savo akimis pamatė, kaip realiu laiku veikia Ukrainos sukurti skaitmeniniai sprendimai, integruojantys žvalgybą, dronų valdymą ir oro gynybą į vieną ekosistemą.
Milijardinė parama ir technologinė aklavietė
Nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietija Ukrainai jau suteikė:
- 41 mlrd. eurų civilinės pagalbos;
- 55,5 mlrd. eurų karinės paramos.
Nors Berlyno tiekiamos modernios oro gynybos sistemos „Patriot“ ir IRIS-T išgelbėjo tūkstančius gyvybių, šis karas atskleidė sisteminę tradicinės ginkluotės aklavietę. Vakarietiškos raketos yra neįtikėtinai efektyvios, tačiau jų gamyba trunka per ilgai, o kaina – astronominė. Naudoti milijonus kainuojančią raketą prieš keliasdešimt tūkstančių kainuojantį „Shahed“ droną finansiškai nėra tvaru.
Ukrainietiška formulė: pigi ir mirtina vokiečių pamoka
Atsakydama į šį iššūkį, Ukraina perėjo prie asimetrinio karo taktikos. Šalis pati kuria dronų-perėmėjų sistemas, kurios yra ekonomiškos, lengvai keičiamos ir masiškai gaminamos. Tai visiškai keičia trumpojo nuotolio oro gynybos koncepciją.
„Pigūs, efektyvūs ir lengvai įjungiami sprendimai. Manau, kad formulė yra mišinys“, – ukrainiečių požiūrį ir naująją realybę komentavo B. Pistoriusas.
Ukraina iš paramos gavėjos oficialiai tapo karinių technologijų donore. Vokietijos investicijos į Ukrainos gynybos sektorių nebėra labdara – tai Berlyno bilietas į ateities karų pramonę, kurioje laimi ne didžiausias biudžetas, o greičiausias programinio kodo atnaujinimas ir gamybos adaptacija.
.jpg)
