Griežtas Nausėdos kirtis: Lietuvos dangus tampa „mirties zona“ bet kokiems svetimiems dronams ()
Kariuomenės laukia „karšta“ vasara.
© Dpsu.gov.ua, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%B5%D1%80%D0%B0_%D0%BA%D0%BE%D0%BF%D1%96%D1%8F.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiuntė nedviprasmišką signalą kariuomenei: kompromisų dėl šalies oro erdvės saugumo nebus. Po virtinės incidentų regione priimtas sprendimas – bet koks sieną kirtęs bepilotis orlaivis turi būti neutralizuotas nedelsiant.
„Nežinome nei kilmės, nei taikinio“
Susitikime su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu prezidentas pabrėžė, kad delsimo laikas baigėsi. G. Nausėdos teigimu, kiekvienas įskridęs objektas vertinamas kaip maksimali grėsmė, nes hibridinio karo sąlygomis nustatyti tikruosius drono ketinimus per kelias sekundes yra neįmanoma.
|
„Mes net nežinome, iš kur jis atskrido ir koks yra jo galutinis taikinys. Visuomenės saugumas yra prioritetas, kuriam nėra jokių išimčių“, – cituojamas šalies vadovas.
Technologinis akligatvis: kai „draugiški“ dronai tampa problema
Nors didžiausia grėsmė tradiciškai siejama su provokacijomis iš Rytų, realybė yra sudėtingesnė. Pastaruoju metu pasikartojantys Ukrainos dronų skrydžiai virš Baltijos šalių, skirti atakuoti taikinius Rusijos gilumoje, kelia papildomų iššūkių oro gynybos sistemoms.
Kovo mėnesį Varėnos rajone nugriaudėjęs sprogimas parodė, kokia trapi ši situacija: iš Baltarusijos įskridęs ir nukritęs dronas galėjo būti „numuštas“ ne raketos, o galingų elektroninės kovos (EK) priemonių, kurios tiesiog išveda iš rikiuotės GPS modulius ir valdymo grandines.
Kariuomenės laukia „karšta“ vasara
Ekspertai pastebi, kad prezidento pareiškimas faktiškai atriša rankas priešlėktuvinės gynybos daliniams veikti be papildomų politinių derinimų. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos pasienyje galime pamatyti ne tik dažniau kylančius naikintuvus, bet ir aktyvuotas mobilias dronų „gaudyklas“ bei antidronines sistemas.
Ar tai reiškia, kad Lietuva įžengia į naują oro erdvės kontrolės etapą, kur bet koks neatpažintas signalas radaro ekrane bus pasitiktas ugnimi? Panašu, kad saugumo kaina šiuo metu yra svarbesnė už diplomatines subtilybes.
