Šis sprendimas pakeis viską: paaiškėjo, ką galingieji nusprendė užkulisiuose (Video) ()
Ukraina jau tapo ne saugumo gavėja, o donorė.
© @Di (atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiame vaizdo įraše politologas ir Tarptautinio saugumo tyrimų instituto prezidentas Oleksijus Buriacenka analizuoja JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimus bei platesnį geopolitinį kontekstą:
M. Rubio pareiškimas kaip „šaltas dušas“ Putinui: Rubio pabrėžė, kad Ukraina turi pajėgiausią ir labiausiai patyrusią kariuomenę Europos kontinente. Tai vertinama kaip stiprus politinis signalas Maskvai, rodantis, kad JAV prieš artėjančius tarpinius rinkimus nesiruošia spausti Kyjivo atiduoti dar neokupuotų teritorijų.
Dezinformacija Kremliuje: Remiantis Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Vladimiras Putinas yra dezinformuojamas savo karinės vadovybės apie realią situaciją fronte. Generolai neretai imituoja laimėjimus ar atvirai meluoja, o tai skatina nuolatinius valymus Rusijos armijos vadovybėje. Putinas klaidingai tiki, kad artimiausiais mėnesiais karinėmis priemonėmis gali visiškai užimti Donecko ir Luhansko sritis.
|
JAV prioritetai: Nors Rubio pareiškimai palankūs Ukrainai, JAV šiuo metu yra stipriai panirusios į Artimųjų Rytų konfliktą bei naujos santykių architektūros kūrimą su Kinija (Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas). Indikatoriumi, kiek JAV pasiruošusios toliau spausti Rusiją finansiškai, taps sprendimas dėl leidimo Indijai pirkti rusišką naftą pratęsimo.
Ukraina kaip saugumo eksportuotoja: Ukraina jau tapo ne saugumo gavėja, o jo donore. Unikali Ukrainos karių patirtis ir bepiločių orlaivių (dronų) technologijos yra itin vertinamos visame pasaulyje.
Pasirašomi strateginiai susitarimai (pavyzdžiui, „Drone Deal“ su Lietuva ir kitomis šalimis) leidžia reikšmingai didinti ukrainietiškų dronų bei raketų gamybą. Tai tiesiogiai prisideda prie Europos Sąjungos (ES) siekio užsitikrinti savo karinio-pramoninio komplekso autonomiją.
Saugumo klausimais aktyviausiai rūpinasi tiesioginę Rusijos grėsmę jaučiančios šalys – Baltijos valstybės, Šiaurės Europa, Vidurio ir Rytų Europa. Tuo tarpu Pietų ir Vakarų Europos šalys tokio didelio entuziazmo kurti naujus saugumo kontūrus kol kas nerodo.
