Atsakas už išpuolį Kyjive. Panika Rusijos mieste, „dronų orda“ (Video) ()
Dronų karas įgauna pagreitį.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1333295592316849&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po masyvios Rusijos atakos prieš Kyjivą Ukraina smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Riazanėje. Pusę milijono gyventojų turinčiame mieste per naktinį antskrydį kilo chaosas ir panika. Gyventojai internete pranešė apie „dronų ordą“, sprogimus bei gaisrus, o ryte virš miesto kilo dūmų kamuoliai.
Rusijos ir Ukrainos „Telegram“ kanalų duomenimis, sprogimai prasidėjo apie antrą valandą nakties iš gegužės 14-osios į 15-ąją. Atakos taikinys buvo koncernui „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla.
Ši įmonė yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje. Jos gamybos pajėgumai siekia apie 17 mln. tonų naftos per metus. Čia, be kita ko, gaminamas benzinas, dyzelinas, aviaciniai degalai ir naftos chemijos žaliavos.
Riazanės srities valdžia oficialiai patvirtino ataką. Gubernatorius Pavelas Malkovas pranešė, kad ant vienos iš pramonės įmonių teritorijos nukrito tik drono nuolaužos. Rusijos valdžios teigimu, taip pat buvo apgadinti du gyvenamieji namai. Žuvo trys žmonės, o 12 buvo sužeista, tarp jų – vaikai. Kai kurių pastatų gyventojai buvo evakuoti.
Ataka prieš Riazanę (esančią maždaug 800 km nuo Ukrainos) tikriausiai buvo atsakas į ankstesnį Rusijos smūgį Kyjivui. Naktį iš gegužės 13-osios į 14-ąją Rusija surengė vieną didžiausių pastarųjų mėnesių dronų ir raketų atakų. Ukrainos valdžios duomenimis, į Ukrainą buvo nukreipta apie 1500 dronų ir raketų. Pačiame Kyjive buvo sužeista apie 50 civilių, įskaitant vaikus. Gelbėtojai pranešė apie dešimtis iš po griuvėsių išgelbėtų gyventojų. Iki gegužės 15 d. ryto patvirtinta 24 žmonių, tarp jų trijų vaikų, žūtis.
Rosyjski Riazań już wie jak to jest nie spać całą noc przez drony jak w Kijowie. Celem Ukrainy w przeciwieństwie do Rosji nie jest infrastruktura cywilna, lecz pobliska rafineria. To uzasadniony cel wojskowy pic.twitter.com/j0YSfTtTmk
— Wojciech Jakóbik (@wjakobik) May 15, 2026
Dronų karas įgauna pagreitį
Ukrainos žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad karo pobūdis sparčiai keičiasi. Vis didesnį vaidmenį abiejose pusėse vaidina masiniai dronų smūgiai – tiek tolimojo nuotolio, tiek pigūs FPV dronai, naudojami tiesiogiai fronte.
Ukrainos televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje Ukrainos nacionalinės gvardijos artilerijos žvalgybos diviziono štabo viršininkas Ihoris Jaremenka įvertino, kad Ukrainos oro gynyba per dieną numuša net iki dviejų tūkstančių Rusijos dronų. Karininko teigimu, Rusija taip pat intensyviai plečia bepiločių orlaivių operatorių bazę ir apmoko net iki 200 tūkst. žmonių valdyti dronų sistemas.
Kaip pabrėžė I. Jaremenka, Ukraina taip pat didina dronų gamybą ir naudojimą. Bepiločiai orlaiviai leidžia ukrainiečiams kontroliuoti Rusijos armijos logistikos maršrutus, sunkinti technikos tiekimą bei sužeistųjų evakuaciją.
„Rusija turi skaitytis su dideliais nuostoliais“
Lenkijos atsargos pulkininkas Piotras Lewandowskis, karo analitikas ir buvęs užsienio misijų dalyvis, atkreipia dėmesį, kad dalį konflikto šalių pateikiamų duomenų sunku nepriklausomai patikrinti. Tačiau, jo nuomone, dronų gamybos mastas ir bepiločių pajėgų vystymasis šiandien yra faktas.
|
„Tiek Rusija, tiek Ukraina jau pajėgios per dieną pagaminti tūkstančius dronų, įskaitant ir perimančiuosius dronus, t. y. medžiojančius kitus bepiločius orlaivius. Taip pat masiniu mastu rengiami operatoriai“, – vertina P. Lewandowskis.
Portalo WP pašnekovas nurodo, kad karas vis labiau primena keitimąsi banginėmis dronų atakomis. Jo nuomone, ypač svarbūs tampa tolimojo nuotolio Ukrainos dronai, smūgiuojantys į Rusijos energetikos ir pramonės infrastruktūrą.
„Šiandien esminę reikšmę turi smūgių Rusijos infrastruktūrai kartojimasis. Rusija turi skaitytis su vis rimtesniais infrastruktūros nuostoliais. Problema prasideda tada, kai smūgiai yra reguliarūs ir pasikartojantys. Tuomet net ir didelė valstybė pradeda jausti realią karo kainą infrastruktūrai ir ekonomikai“, – pabrėžė P. Lewandowskis.
Pulkininko P. Lewandowskio teigimu, karo Ukrainoje patirtis taip pat yra svarbus įspėjimas NATO šalims, įskaitant Lenkiją.
„Lenkija ir dauguma NATO šalių vis dar neturi išvystytų sistemų, galinčių atremti masines dronų atakas. Tuo tarpu Rusija ir Ukraina jau sukūrė kažką, ką galima pavadinti dronų kariuomene su visa jai reikalinga infrastruktūra. Jos turi tiek tūkstančių pigių bepiločių orlaivių gamybą, tiek didžiules operatorių gretas“, – vertina analitikas.
Kaip jis pabrėžia, taikos sąlygomis būtų nepaprastai sunku sukurti ir išlaikyti panašias pajėgas.
„Dronai gaminami tūkstančiais ir praktiškai iškart sunaudojami fronte, o ne sandėliuojami. Operatoriai nuolat mokosi ir įgyja kovinės patirties. Tokias pastangas labai sunku atkartoti taikos metu“, – pažymi analitikas.
„Lenkija turi orientuotis į tolimojo nuotolio sistemas, tačiau ne pagrįstas milijonus kainuojančiomis raketomis. Reikia priemonių, kurias būtų galima gaminti masiškai ir kurios sujungtų dronų bei raketų savybes“, – vertina plk. Piotras Lewandowskis.
Karo analitiko nuomone, šiuo metu kare pirmiausia vyksta „apsikeitimas smūgiais“, naudojant dronus ir tolimojo nuotolio atakas. Vis dėlto ekspertas pastebi, kad Rusija dar nepradėjo pavasario–vasaros puolimo.
„Abi konflikto pusės yra išsekusios. Daugelis pranešimų ir analizės rodo, kad tai gali būti paskutiniai karo metai tokiu mastu. Iki prasidedant Rusijos sausumos puolimui, Ukraina, tikėtina, didins tolimojo nuotolio atakų skaičių“, – apibendrina jis.
