Lūžio taškas pasiektas? Rusijos puolimas ne tik užspringo – okupantai pradėjo prarasti teritorijas ()
Statistika, gniaužianti kvapą.
.jpg)
© REUTERS/Serhii Nuzhnenko, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bucha._Faces_of_War._-_Ukraine_War_Photo_Exhibition_2023_(52703004165).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos armijos pavasarinis „garvežys“, panašu, galutinai išsikvėpė. Nepaisant protu nesuvokiamų nuostolių ir nuolatinio spaudimo, fronto linija pajudėjo okupantams nenaudinga linkme. Prmą kartą nuo 2023-iųjų rudens rusai priversti trauktis.
Statistika, gniaužianti kvapą
Nors kovų intensyvumas nemažėja, puolimo efektyvumas pasiekė kritinę ribą. Analitikai pastebi, kad Rusijos kariai ne tik nebeturi jėgų judėti į priekį, bet ir nebesugeba išlaikyti anksčiau užimtų pozicijų. Tai, kas prasidėjo kaip masinis pavasario puolimas, virto kruvinu sąstingiu, o dabar – ir lėtu traukimusi.
|
Skaičiai kalba patys už save. Skaičiuojama, kad iki gegužės vidurio Rusija prarado:
- nuo 280 000 iki 518 000 karių;
- bendras nuostolių skaičius (sužeistieji ir žuvę) nuo 1,1 iki 1,5 milijono žmonių.
Tai reiškia, kad maždaug 3 % visų prieškario Rusijos šauktinio amžiaus vyrų yra arba negyvi, arba suluošinti. Tokio masto nuostoliai moderniame kare yra beprecedenčiai ir tiesiogiai koreliuoja su prarandama teritorine kontrole.
Kodėl tai vyksta būtent dabar?
Ekspertai pabrėžia pasikeitusį kovų pobūdį. Rusijos resursai – tiek žmogiškieji, tiek techniniai – senka greičiau, nei spėjama juos papildyti kokybiškais vienetais. Tuo tarpu Ukraina, sulaukusi kritinės paramos, sėkmingai išnaudoja agresoriaus nuovargį.
Maži, bet strategiškai reikšmingi Ukrainos atkovoti plotai rodo, kad iniciatyva pamažu slysta iš Kremliaus rankų. Nors pergalė dar toli, „The Economist“ duomenys patvirtina: masiškumu grįsta Rusijos strategija atsimušė į sieną, už kurios prasideda priverstinis atsitraukimas.
