NATO šalys turėjo „susimesti“ Ukrainai. Dvi galybės pasakė „gana“ ()
143 milijardai dolerių per metus Ukrainai.
© WiR_Pixs (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/nato-ukraine-flag-solidarity-7131948/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte atkakliai stumia ambicingą planą, kuris turėtų garantuoti Ukrainai milžinišką finansinę injekciją. Kalbama apie daugiau nei 140 milijardų dolerių per metus. Tačiau kelią tam pastojo Prancūzija ir Didžioji Britanija. Aljanso viduje verda aistros, o kai kurios šalys priekaištauja partneriams dėl solidarumo stokos.
143 milijardai dolerių per metus Ukrainai. Turėjo „susimesti“ NATO šalys
Uždarame NATO ambasadorių susitikime generalinis sekretorius Markas Rutte pasiūlė, kad šalys narės Ukrainos paramai skirtų 0,25 proc. savo BVP. Jei planas įsigaliotų, metinė parama Ukrainai išaugtų nuo praėjusių metų 45 mlrd. dolerių iki 143 mlrd. dolerių.
Ši parama apimtų tiek ginklų pirkimą kariuomenei, tiek investicijas į Ukrainos gynybos pramonės įmones, tiek NATO iniciatyvą, skirtą amerikietiškų ginklų pirkimui Ukrainai. Su situacija susipažinę pareigūnai aiškina, kad M. Rutte pasiūlymas iš dalies buvo atsakas į kai kurių šalių nusivylimą – jos teigia darančios gerokai daugiau nei kitos, kad padėtų Kyjivui.
Netolygus paramos Ukrainai išlaidų pasiskirstymas. Lenkija tarp lyderių
Kylio instituto „Ukraine Support Tracker“ duomenys rodo, kad Šiaurės ir Baltijos šalys, Nyderlandai bei Lenkija prisiima didžiausią finansinės paramos Ukrainai naštą, proporcingai jų ekonomikos dydžiui.
|
„Tai, kad Šiaurės šalys, turinčios vos nepilnus 30 milijonų gyventojų, suteikia trečdalį karinės paramos, kurią skiria beveik milijardą gyventojų turinčios NATO šalys, yra netvaru“, – praėjusių metų pabaigoje perspėjo Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
„Valstybės, kurios tikrai stipriai prisideda prie pagalbos Ukrainai, kiekvieną kartą šią sumą didina. O pažvelgus į skaičius, aiškiai matyti, kad našta pasiskirsto netolygiai“, – po valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pasipriešinimas. Vienybės trūkumas prieš NATO viršūnių susitikimą
Tačiau M. Rutte planas atverti dešimtis milijardų dolerių Ukrainai sulaukė kai kurių NATO narių pasipriešinimo. Kaip praneša „Politico“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais, skepticizmą pirmiausia išreiškė Prancūzija ir Didžioji Britanija. Kadangi NATO sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, dviejų pagrindinių žaidėjų pasipriešinimas reiškia, kad tikimybė prastumti šį pasiūlymą dabartine forma yra nedidelė.
NATO vadovo pasiūlymas nėra atsitiktinis. Nuo tada, kai Donaldas Trumpas sustabdė karinę paramą, Europa buvo priversta prisiimti pagrindinę atsakomybę už karo Ukrainoje eigą. NATO nori išvengti chaoso ir parodyti vienybę prieš artėjantį viršūnių susitikimą Ankaroje, kuris vyks liepos 7–8 dienomis.
„Ankaroje sąjungininkai privalo parodyti Ukrainai, kad NATO remia ją ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia pinigus, ginklus ir politinį įsipareigojimą“, – sakė vienas iš diplomatų.
.jpg)
