Pirmą kartą karo metu Ukrainos smūgiai rusams ėmė kelti didesnį nerimą nei frontas (Foto, Video) ()
Rusijos propaganda bandė sumenkinti šio išpuolio mastą.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gegužės 17-osios naktį daugiau nei 120 Ukrainos bepiločių orlaivių atakavo Maskvą ir Maskvos sritį. Leidinio „Agentstvo“ žurnalistų teigimu, Rusijos propaganda bandė sumenkinti šio išpuolio mastą.
Tuo pat metu gegužės pradžioje Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje rusams pradėjo kelti didesnį nerimą nei pati situacija fronte. Su Kremliumi susijusio Viešosios nuomonės fondo (FOM) apklausos duomenimis, 18 % rusų svarbiausiu savaitės įvykiu įvardijo Ukrainos atakas, o 16 % nurodė kovos veiksmus Ukrainoje.
Ką darė valstybinė televizija?
„Pirmasis kanalas“, „Rossija-1“ ir NTV žinių laidų pradžioje išpuoliui aptarti skyrė vos apie minutę, pateikdami tai taip, tarsi viskas būtų įvykę ką tik.
Žurnalistai pastebėjo, kad laiko pasiruošti išsamiems reportažams iš tikrųjų pakako.
Dienos vidurio laidoje „Pirmasis kanalas“ teigė, kad Rusija jau pateikė „atsaką“ į šias atakas. Ekrane pasirodė tokie užrašai kaip „Ukrainos karinė infrastruktūra liepsnoja“ ir „Atsakydama į Kyjivo teroristinius išpuolius, mūsų armija smogia kariniams taikiniams Ukrainos užnugaryje“.
Valstybinė naujienų agentūra TASS tikino, kad 2025 metų kovą Maskvos sritį buvo sukrėtusi dar didesnė ataka, tačiau „Agentstvo“ pažymėjo, jog šis palyginimas yra klaidinantis, kadangi į tuos skaičius buvo įtraukti dronai, numušti keliuose Rusijos regionuose, o ne tik tie, kurie buvo nutaikyti konkrečiai į Maskvą.
Vis dėlto, pranešama, kad pagal žuvusiųjų skaičių gegužės 17-osios ataka buvo prilyginama 2025 m. kovo mėnesio smūgiui.
Kas įvyko iš tikrųjų?
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Ukrainos saugumo tarnybos, Rusijos regionų pareigūnų ir OSINT (atvirųjų šaltinių žvalgybos) stebėtojų duomenimis, gegužės 16–17 d. smūgiai kliudė šiuos objektus:
- „Angstrem“ Zelenograde – puslaidininkių ir mikroschemų gamintoją, siejamą su tiksliųjų ginklų gamyba;
- „Elma“ technoparką Zelenograde – įmones, užsiimančias karine mikroelektronika ir robotika;
- „Transneft“ degalų saugyklą Durikine;
- Maskvos naftos perdirbimo gamyklą Kapotnioje;
- MKB „Raduga“ Dubnoje – sparnuotųjų raketų konstravimo biurą;
- Belbeko karinį aerodromą okupuotame Kryme;
- Rusijos vadavietes Donecko, Charkivo ir Chersono srityse.
Pranešama, kad po šių atakų buvo užfiksuoti keli gaisrai.
„Maskva niekada nemiega“
Gegužės 17 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madiaras“ Brovdi pasidalijo drono su užrašu „Moscow never sleeps“ nuotrauka ir parašė, kad „vienašalė ramaus gyvenimo prenumerata Patrikuose“ (Patriarcho tvenkiniuose – turtingame centriniame Maskvos rajone) „yra atšaukta“.
.jpg)
