Kremliaus paralyžius: karštligiškas pasiruošimas „pasauliui po karo“. Kaip „parduoti“ pralaimėjimą? ()
V. Putinas įstrigo savo paties spąstuose. Nutekinti dokumentai.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1336478615331880&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maskvos dangų skrodžiantys Ukrainos dronai pasiekė tai, ko nepadarė diplomatija – Kremliaus koridoriuose prasidėjo tylus, bet karštligiškas pasiruošimas „pasauliui po karo“. Kol propagandininkai eteryje vis dar šaukia apie pergales, už uždarų durų Sergejaus Kirijenkos komanda jau dėlioja scenarijus, kaip rusams paaiškinti pralaimėjimą, kuris bus pateiktas kaip „specialiosios operacijos tikslų pasiekimas“.
„The Telegraph“ skiltyje žurnalistas Owenas Matthewsas piešia niūrų Rusijos elito paveikslą: sistema yra paralyžiuota baimės, o vienintelis žmogus, spaudžiantis stabdį ant taikos derybų pedalo, yra pats Vladimiras Putinas.
Dronų žinutė: saugių vietų nebeliko
Masiniai Ukrainos bepiločių išpuoliai prieš Maskvą ir jos sritį tapo lūžio tašku. Tai nebe pavieniai incidentai, o sisteminga strategija. Net ir buvęs „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas pripažįsta karčią realybę: Ukrainos technologinė pažanga lenkia Rusijos gynybinius pajėgumus.
|
„Jų skaičius augs, o maršrutai ir taktika vystysis“, – perspėja Rogozinas, konstatuodamas, kad Ukrainos dronai ir toliau sėkmingai ras skyles Rusijos priešlėktuvinėje gynyboje.
Ši technologinė konfrontacija apnuogino Kremliaus pažeidžiamumą – jei net labiausiai saugomi sostinės kvartalai nėra saugūs, visas „stabilios Rusijos“ įvaizdis subyra į šipulius.
Sistemos įkaitai: tarp nacistinės Vokietijos ir SSRS
Buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas teigia, kad dabartinė Rusijos valdžios struktūra savo prigimtimi labiau primena nacistinę Vokietiją nei vėlyvąją SSRS. Pasak jo, totali kontrolė ir abipusis nepasitikėjimas eliminavo bet kokią sąmokslo ar konstruktyvių pokyčių galimybę.
Pagrindiniai sistemos bruožai šiandien:
- paralyžius dėl baimės. Niekas nedrįsta siūlyti alternatyvų Putino kursui;
- personalizmas. Visa valstybės architektūra laikosi ant vieno žmogaus – jo dingimas reikštų momentinį kortų namelio griuvimą;
- izoliacija. Elitas supranta situacijos beviltiškumą, tačiau yra įstrigęs sistemoje be išėjimo durų.
Nutekinti dokumentai: kaip „parduoti“ pralaimėjimą?
Nors viešumoje Putinas po gegužės 9-osios parado tik miglotai užsiminė apie „artėjančią pabaigą“ ir „didžiulį parengiamąjį darbą“, nutekinti Kremliaus dokumentai rodo realų aktyvumą.
Sergejaus Kirijenkos (Prezidento administracijos pirmojo pavaduotojo) komanda kuria naujas propagandines gaires „pokario Rusijai“. Jų užduotis – sukurti naratyvą, kuris pateisintų karo pabaigą nepasiekus deklaruotų tikslų:
- Kaip paaiškinti, kodėl Ukraina nebuvo „denacifikuota“?
- Kaip pateikti teritorinius praradimus ar įšaldytą konfliktą kaip pergalę prieš „visą NATO“?
- Kaip nuraminti radikalųjį „Z-patriotų“ sparną, reikalaujantį totalinio karo?
Išvada: Putino ego prieš valstybės interesus
O. Matthewsas pabrėžia esminį faktą: karas tęsiasi ne todėl, kad tai naudinga Rusijai, o todėl, kad Putinas asmeniškai negali pripažinti savo gyvenimo projekto žlugimo. Technologinis Ukrainos spaudimas ir vidinis sistemos puvimas stumia Kremlių į kampą, tačiau kol baimė viršija norą išlikti, Rusija lieka paralyžiuota laukime – kas nutiks pirmiau: sistemos griūtis ar nebevaldomas dronų lietus.
