Rusija pralaimėjo: visi žiūri į frontą, bet smūgis atėjo iš Pekino ()
Visiškai priklausoma nuo Kinijos prekių, juanio bei technologijų.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=2pzu8pqty5c
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos transliuotojas DW rašo, kad Kinija tapo pagrindine Rusijos ekonomikos šeimininke. Maskva priversta parduoti žaliavas su didelėmis nuolaidomis ir yra visiškai priklausoma nuo Kinijos prekių, juanio bei technologijų.
Maskva virsta žaliavų priedėliu
Kinija tapo tikrąja Rusijos ekonomikos valdytoja po to, kai Rusijos Federacija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Skambi „partnerystės be sienų“ formulė vis labiau primena griežtą Maskvos priklausomybę nuo Pekino.
Rusija parduoda Kinijai žaliavas su nuolaidomis, o mainais importuoja automobilius, pramoninę įrangą, elektroniką ir technologijas, įskaitant dvejopo naudojimo prekes. Po 2022 metų Rusijos eksportas į Kiniją beveik padvigubėjo ir 2024 m. pasiekė maždaug 129 mlrd. JAV dolerių kartelę. Šio tiekimo pagrindą sudaro nafta, anglis ir dujos. Analitikų duomenimis, Kinija iš Rusijos jau įsigijo iškastinių išteklių už daugiau nei 319 mlrd. eurų, taip suteikdama Maskvai valiutos karui tęsti.
Sankcijų apėjimas ir technologinis importas
|
Priešinga kryptimi – iš Kinijos į Rusiją – buvo pristatyta prekių už maždaug 116 mlrd. JAV dolerių. Tai jau seniai nebėra tik paprastos plataus vartojimo prekės namų ūkiams. Kinija tiekia automobilius, pramoninę įrangą ir elektroniką – technologijas, kurios padeda Rusijos gynybos pramonei apeiti Vakarų sankcijas. Skaičiuojama, kad iki 90 % sankcionuotų technologijų į Rusiją dabar patenka būtent per Kiniją.
„Dedolerizacijos“ spąstai
Atsiskaitymai tarp šalių beveik visiškai perėjo prie juanių ir rublių – šios valiutos dabar sudaro apie 99 %. Kremliui tai atrodo kaip sėkminga dedolerizacija, tačiau praktiškai tai tik didina priklausomybę nuo Kinijos valiutos. Juanių deficitas, brangus skolinimasis ir ribota prieiga prie alternatyvių rinkų suteikia Pekinui milžinišką derybinį pranašumą Maskvos atžvilgiu.
