„Jie nerengia puolimo, jie tik maskuoja savo...“ Ekspertas paaiškina Kremliaus žaidimą Baltijos šalyse ()
Kremlius kaltina Rygą ir grasina atpildu.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antradienį Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) apkaltino Latviją, kad ji leidžia ukrainiečiams naudotis savo karinėmis bazėmis, jog iš ten jie siųstų dronus į taikinius Šiaurės Rusijoje. Ji pagrasino Rygai „atsaku, nuo kurio jos neapsaugos narystė NATO“.
„Tai ne karo preteksto ieškojimas, o propagandinė žinutė, skirta vidaus vartojimui. Tiesiog Kremliui šiandien sunku paaiškinti visuomenei, kodėl iš Ukrainos kylantys dronai pataiko į taikinius, esančius taip toli Rusijos šiaurėje, prie Baltijos jūros“, – pokalbyje su „Forsal“ aiškina Rytų studijų centro (OSW) analitikas Bartoszas Chmielewskis.
Kremlius kaltina Rygą ir grasina atpildu
Antradienį paskelbtame SVR pranešime rašoma, kad Kyjivas neva įtikino Rygą leisti Ukrainai vykdyti tokias operacijas. Priduriama, kad Ukrainos dronų operatoriai esą jau dislokuoti penkiose Latvijos karinėse bazėse.
|
„Galima tik užjausti Latvijos valdžios naivumą. Šiuolaikinės žvalgybos priemonės leidžia labai tiksliai nustatyti bepiločio orlaivio pakilimo vietos koordinates. Patikimų duomenų taip pat galima gauti analizuojant drono nuolaužas (…). Tačiau verta pastebėti, kad sprendimų priėmimo centrų Latvijos teritorijoje koordinatės yra gerai žinomos, o šios šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo pelnyto atpildo“, – rašoma Rusijos tarnybų pranešime.
Kremlius ieško pasiteisinimo dėl savo paties nepajėgumo
Bartoszas Chmielewskis sako, kad ši tema nėra nauja. Kremlius kaltina Baltijos šalis, kad jos padeda Ukrainos kariuomenei vykdyti dronų atakas, pavyzdžiui, atverdamos oro erdvę, jau visą mėnesį. Ir kiekvieną kartą Latvija, Lietuva, Estija bei Ukraina griežtai paneigia šias Rusijos tezes.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad SVR pranešimas nėra – priešingai nei teigia kai kurie paniką sėjantys ekspertai – Rusijos bandymas ieškoti preteksto pulti Latviją. Pasak jo, tai dar vienas Kremliaus propagandinės kampanijos, skirtos vidaus auditorijai, elementas. Jos tikslas – pateisinti prieš visuomenę visišką Rusijos priešlėktuvinės gynybos bejėgiškumą teritorijose, nutolusiose šimtus kilometrų nuo fronto ir Ukrainos sienų.
„Kremlius tiesiog turi problemą, nes ukrainiečiai beveik kasdien atakuoja taikinius šiaurinėje Rusijos dalyje – vakar, šiandien, praktiškai be pertraukos. O, kaip matome, Rusijos gynyba nesusitvarko su šių dronų neutralizavimu“, – aiškina Chmielewskis.
„Rusija to nedaro tyčia ir sąmoningai“
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių dronai vis dažniau pasirodo virš Suomijos ar Baltijos šalių. Suomijos dienraštis „Iltalehti“, remdamasis šaltiniu NATO, rašė, kad Rusijos kariuomenė turi technologiją, leidžiančią nukreipti bepiločius, skrendančius į Rusijos taikinius, tokius kaip naftos perdirbimo gamyklos ar karinės bazės, Suomijos, Estijos, Latvijos ar Lietuvos link. Kitaip tariant, ji gali tyčia pakeisti drono skrydžio trajektoriją taip, kad jis smogtų į NATO šalį.
Chmielewskis pabrėžė, kad šiuos pranešimus reikėtų vertinti atsargiai.
„Jei dronai skrenda netoli NATO šalių sienų ir juos slopina Rusijos radioelektroninės kovos sistemos, natūralu, kad dalis jų gali kirsti sieną arba nukristi Baltijos šalių ar Suomijos teritorijoje. Todėl Rusija greičiausiai nedaro to tyčia ir sąmoningai“, – teigia ekspertas.
