NATO: branduolinis ginklas Lietuvoje ()
Ar atversime duris galingiausiam NATO ginklui?
© U.S. Department of Defense (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Trident_II_missile_image.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Geopolitinei įtampai pasiekus aukščiausią tašką, Lietuva pradeda diskusiją, kuri dar prieš kelerius metus atrodė neįmanoma. Seimo pirmininkas Juozas Olekas tiesiai šviesiai pareiškė: atėjo laikas svarstyti Konstitucijos pataisas, kurios atvertų duris branduolinio ginklo dislokavimui mūsų šalyje.
Konstitucijos 137-asis straipsnis: saugumo garantas ar pasenęs barjeras?
Šiuo metu Lietuvos pamatinis įstatymas yra kategoriškas. 137-asis straipsnis skelbia: Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Tačiau J. Olekas įsitikinęs, kad šiandienos realybė diktuoja kitas žaidimo taisykles.
|
„Vertindamas situaciją, kurioje esame, geopolitinį peizažą ir aplink mus vykstančius įvykius, manau, kad tai tikrai verta padaryti“, – žurnalistams Seime teigė politikas.
Po NATO „branduoliniu skėčiu“ – ne tik žodžiais, bet ir darbais
Nors Lietuva yra NATO narė ir formaliai saugoma Aljanso branduolinio atgrasymo politikos, J. Olekas pabrėžia, kad trūksta teisinio aiškumo. Jo nuomone, Lietuva turėtų siekti būti pilnaverte „branduolinio skėčio“ dalimi, o tam reikalingas ne tik politinis sutarimas, bet ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) palaiminimas.
„Toks skėtis yra būtinas. Esame po NATO skėčiu, bet kalbant apie formalumus ir sprendimus, manau, reikia aiškumo. Apie tai jau diskutuojame siauruose ratuose“, – atviravo Seimo pirmininkas.
Diskusijos kol kas – už uždarų durų
Svarbu pažymėti, kad kol kas tai nėra oficialios derybos su Pentagonu ar kitais sąjungininkais. J. Olekas patikslino, kad galimybė prisijungti prie branduolinio atgrasymo iniciatyvų šiuo metu aptariama „siauruose ratuose“ tarp Lietuvos politikų.
Tačiau žinutė aiški: tabu nebėra. Jei norime tikro saugumo, turime būti pasirengę priimti sprendimus, kurie keičia šalies gynybos architektūrą iš esmės.
Kokia jūsų nuomonė? Ar branduolinio ginklo kaimynystė padarytų Lietuvą saugesnę, ar kaip tik taptų papildomu taikiniu? Pasidalykite komentaruose!
