Pirmieji evakuacijos maršrutai iš Krymo: ar Rusija jau pripažino pralaimėjimą? ()
Per kelis mėnesius.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=NMik1zrSKq4
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedijos nacionalinio gynybos universiteto pulkininkas leitenantas Johanas Huovinenas interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ prognozavo, kad per kelis mėnesius Krymo pusiasalis gali būti izoliuotas nuo Rusijos. Apie tai pranešė Švedijos laikraštis „Expressen“.
„Nenustebčiau, jei po kelių mėnesių Kryme pritrūktų maisto“, – sakė J. Huovinenas. Pasak jo, gegužę Ukraina padarė didesnę pažangą nei Rusija. Užtektų vos kelių mėnesių, kad Krymo pusiasalis būtų logistiškai atkirstas nuo Rusijos. J. Huovinenas yra Karo mokslų katedros dėstytojas.
|
Laikraščio teigimu, keli ekspertai, tarp jų ir Rusijos stebėtojai, mano, kad Ukraina galės nevaržomai naudoti bepiločius orlaivius virš Mariupolio apylinkių greitkelių. Tai svarbus Rusijos okupuotų teritorijų Donbase ir Kryme susisiekimo mazgas.
„Ukrainiečiai kasdien naudoja bepiločius orlaivius virš naujųjų Rusijos greitkelių į Mariupolį, todėl niekas nedrįsta jais važiuoti. Taip pat apribotas susisiekimas Krymo tiltu“, – teigė jis. Ukraina nuolat trikdo Rusijos veiklą ant Krymo tilto, įskaitant atakas bepiločiais orlaiviais, dėl kurių Rusija yra priversta reguliariai jį uždaryti.
Karinio analitiko Jörgeno Elfvingo teigimu, ypač pažeidžiamas yra vandens tiekimas Krymui, nes Rusija tinkamai neprižiūri infrastruktūros. Tuo pat metu didėja ir kitų prekių stygiaus tikimybė.
Krymo pusiasalyje prasidėjęs gyventojų perkėlimas analitikams kelia klausimą: ar tai jau yra sisteminis Rusijos kapituliavimo ženklas? Pasak ekspertų, evakuacijos pradžia yra tiesioginė pasekmė visiško Rusijos negebėjimo prižiūrėti vandens ir kitos kritinės infrastruktūros. Kaip pabrėžia J. Elfvingas, būtent evakuacijos pradžia reikštų galutinį Rusijos pralaimėjimą.
Ukraina toliau tęsia teritorijų atkovojimą šalies pietuose. Pasak J. Huovineno, situacija primena 2023 m. Ukrainos pavasario puolimą.
„Dar kiek per anksti sakyti, kad tai didelio masto puolimas, tačiau jie juda ta kryptimi nuosekliai. Ukrainai nuolat kyla grėsmė dėl bepiločių orlaivių atakų tiek sausumoje, tiek jūroje, tačiau ji reguliariai naikina Krymo radarus ir priešlėktuvines sistemas. Tai labai didelė teritorija, o Rusija neturi pakankamai priešlėktuvinės gynybos pajėgumų, kad apsaugotų šią kryptį“, – sako J. Elfvingas.
