Ar Zelenskis „susitarė“ su Lukašenka dėl išpuolių prieš naftos perdirbimo gamyklas? Ekspertas neabejoja ()

2026-05-27

Baltarusija žaidžia dviem frontais? Ekspertas neabejoja.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Tokio aljanso turbūt niekas nesitikėjo. Ukrainos prezidentas esą susitarė su Baltarusijos prezidentu dėl naftos perdirbimo gamyklų. Taip teigia Liublino katalikiškojo universiteto (KUL) dr. Andrzejus Szabaciukas. Jo nuomone, naftos perdirbimo gamyklos Baltarusijoje nėra atakuojamos tol, kol A. Lukašenka neperžengia tam tikrų ribų.

Kaip sekmadienį pranešė AFP, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su A. Lukašenka ir paragino jį neleisti, kad Baltarusija būtų įtraukta į Rusijos karą prieš Ukrainą. Kiek anksčiau tą pačią dieną E. Macronas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris pastarosiomis dienomis vis dažniau perspėja, kad Baltarusija gali tapti Rusijos placdarmu atidarant naują frontą Ukrainos šiaurėje.

Dėl tokio scenarijaus taip pat įspėjo užsienyje esanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Kaip ji sakė AP agentūrai, Prancūzija bando užkirsti kelią Baltarusijos įtraukimui į Rusijos ir Ukrainos karą.

„A. Lukašenkos režimas puikiai žino, ką reikia padaryti, norint pagerinti santykius su Europos Sąjunga, tačiau niekas nevyksta. Vietoje to ir toliau vyksta hibridinės atakos, branduolinis šantažas ir grasinimai visam regionui“, – pridūrė S. Cichanouskaja, kuri pirmadienį lankėsi Kyjive.

Baltarusija žaidžia dviem frontais? Ekspertas neabejoja

Kaip interviu Lenkijos spaudos agentūrai (PAP) pastebėjo dr. A. Szabaciukas iš KUL ir vyriausybinio Vidurio Europos instituto Liubline, tai, ką šiuo metu stebime, yra platesnio geopolitinio žaidimo elementas. Viena vertus, Baltarusija yra gundoma galimu sankcijų sušvelninimu, kad, didėjant spaudimui Rusijai, ji dar stipriau neįsitrauktų į karą. Tuo pat metu Rusija yra suinteresuota kuo didesniu Baltarusijos įsitraukimu.

„Nuo pat pradžių pasitaikydavo provokacijų, kuriomis siekta aktyvaus Minsko įsitraukimo, pavyzdžiui, kai kurių Baltarusijos teritorijų apšaudymas iš Rusijos sraigtasparnių, siekiant sudaryti įspūdį, kad už to stovi ukrainiečiai, ar kiti panašūs bandymai“, – priminė ekspertas.

„White Shark SHINOBI 2“: Kompaktiškas dydis, didelis charakteris ir stebėtinai sąžininga kaina (Žaidimų klaviatūros SHINOBI 2 APŽVALGA)

1911

Pakeičiau pilno dydžio klaviatūrą šiuo beveiki kišeniniu nindze ir mano stalas dar niekada nebuvo toks laimingas. Kokie mano įspūdžiai naudojant „White Shark SHINOBI 2“?

Išsamiau

Pasak jo, Rusija suinteresuota nukreipti Baltarusijos kariuomenę prieš Ukrainą arba bent jau kaustyti dalį Ukrainos pajėgų iš šiaurės, grasinant išpuoliu.

„Tam pasitarnaujančius veiksmus A. Lukašenka, beje, vis dar atlieka: vyksta karinės pratybos prie sienos su Ukraina, skelbiama mobilizacija ir imamasi operatyvinių veiksmų. Tai turėtų išprovokuoti ukrainiečius sutelkti daugiau karių šiaurėje“, – pabrėžė A. Szabaciukas ir pridūrė, kad kol kas A. Lukašenka vis dėlto nesiryžta realiai panaudoti kariuomenės mūšyje, motyvuodamas tai grėsme Baltarusijai iš Ukrainos ir NATO pusės, o tai yra nuolatinė jo vykdomo geopolitinio žaidimo dalis.

Baltarusija neįsitrauks į karą

„Dalis Vakarų politikų į šiuos žingsnius reaguoja nervingai, bet, mano vertinimu, tai tiesiog bandymas įbauginti ukrainiečius ir – beje, jau ne pirmą kartą – priversti juos perkelti dalį ginkluotųjų pajėgų į šiaurę“, – įvertino PAP pašnekovas.

Kaip jis pabrėžė, A. Lukašenka šiuo metu nepajėgus realiai įsitraukti į ginkluotą konfliktą. Jei jis neįsitraukė tuo metu, kai Rusijos pozicijos buvo daug stipresnės, o galimybė daryti spaudimą Minskui – kur kas didesnė, juo labiau nepadarys to dabar.

Kaip argumentavo A. Szabaciukas, Baltarusijos kariuomenė yra nedidelė, palyginti silpnai apmokyta ir nepasiruošusi tokio pobūdžio konfliktui, kokį šiuo metu matome Ukrainoje. Jos įsitraukimas reikštų didžiulius nuostolius valstybei, o politinis ir socialinis poveikis režimui būtų katastrofiškas.

„A. Lukašenka nėra naivus, jis valdo nuo 1994 m., todėl puikiai supranta galimo didesnio dalyvavimo kare pasekmes. Juolab kad iš Vakarų plaukia signalai apie naudą, kuri galėtų atsirasti, jei jis švelniai atsiribotų nuo Kremliaus“, – mano ekspertas.

E. Macrono ir A. Lukašenkos pokalbį telefonu ekspertas supranta kaip bandymą atvėsinti emocijas ir įsitikinti, kad karinio Baltarusijos įsitraukimo į karą nebus. Tai, analitiko nuomone, rodo, jog Vakarai rimtai vertina iš Minsko sklindančius signalus, o Baltarusijos valdžia stengiasi meistriškai žaisti šia korta. Savo ruožtu Vakarų valstybės, kaip paaiškino A. Szabaciukas, nori įrodyti A. Lukašenkai, kad egzistuoja alternatyva ir jam nebūtina visiškai paklusti Rusijai.

„Be to, Baltarusijos vadovui tai yra puikus spaudimo Kremliui instrumentas. Tokiu būdu jis gali prekiauti savo lojalumu, reikalaudamas naujų subsidijų, paskolų ar pigesnės naftos bei dujų, argumentuodamas tuo, kad yra vienintelis ištikimas sąjungininkas, dengiantis Rusiją iš vakarų ir dėl to patiriantis didžiulius politinius bei ekonominius nuostolius“, – pareiškė ekspertas.

Kaip jis paaiškino, gąsdinimas Vakarais ir Ukraina iš dalies yra ir atsakas į Rusijos spaudimą.

„Tai bandymas parodyti Maskvai: mes neignoruojame grėsmių, galvojame apie įsitraukimą į karą, bet privalome ginti savo teritoriją, nes čia mums grėsmę kelia lenkai, lietuviai ir ukrainiečiai. Giname Sąjunginės valstybės vakarinį flangą ir turime ką veikti“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Szabaciuko, aktyvus Baltarusijos įsitraukimas į karą su Ukraina yra itin mažai tikėtinas dar ir dėl to, kad pastaroji turi instrumentų, kuriais gali atgrasyti Minską nuo eskalacijos.

Tylus Ukrainos ir Baltarusijos susitarimas

„Kalbama apie potencialius smūgius Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms. Ukrainiečių dronams tai nebūtų didelė techninė problema, ką rodo Rusijos pavyzdys. Tuo tarpu naftos perdirbimo gamyklos A. Lukašenkos režimui yra „karūnos perlas“, nes jis iš jų uždirba didžiulius pinigus, be kita ko, aprūpindamas Rusijos Federaciją“, – paaiškino jis ir pridūrė, kad tarp Kyjivo ir Minsko egzistuoja tylus susitarimas: naftos perdirbimo gamyklos nėra atakuojamos tol, kol Baltarusija neperžengia tam tikrų ribų.

PAP paprašė kito eksperto, Rytų studijų centro Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos skyriaus analitiko Krzysztofo Nieczyporo, įvertinti, ką bando pasiekti Kyjivas, būtent dabar, pirmą kartą nuo jos pasirodymo politinėje arenoje, pakviesdamas S. Cichanouskają.

Kaip pabrėžė K. Nieczyporas, tai nėra bandymas kurti kokias nors demokratines jėgas, kurios galėtų nuversti A. Lukašenkos režimą, o savo paties politinės darbotvarkės realizavimas.

S. Cichanouskaja atvyko pirmojo oficialaus vizito į Kyjivą. Baltarusijos opozicijos lyderė susitiko su prezidentu V. Zelenskiu, užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, parlamento vadovybe bei ES delegacijos diplomatais. Rytų studijų centro eksperto nuomone, susitikimas su S. Cichanouskaja turėtų būti priminimas, kad A. Lukašenka yra Vladimiro Putino bendrininkas invazijoje į Ukrainą. Tai signalas Vakarams, o ypač JAV, kurios palaiko gana intensyvius ryšius per specialųjį prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį Baltarusijai Johną Coale'ą dėl kontaktų su Minsku atšildymo.

„Tokiu būdu Kyjivas bando išmušti iš amerikiečių rankų argumentus tokiam suartėjimui. Ukraina labai baiminasi sankcijų Baltarusijai sušvelninimo, nes teisingai konstatuoja, kad tai galėtų tapti precedentu ir Rusijos Federacijos atžvilgiu“, – mano K. Nieczyporas.

Antrasis jo nurodytas tikslas – priminimas apie būtinybę Vakarams remti Ukrainą.

„Iš tiesų nuo šių metų pradžios Kyjivas vykdo labai plataus masto informacinę kampaniją dėl iš Baltarusijos kylančios grėsmės. V. Zelenskis kelis kartus užsiminė apie tai, kad Baltarusijos pasienio teritorijose montuojami siųstuvai ir retransliatoriai, leidžiantys Rusijos bepiločiams orlaiviams vykdyti oro atakas Ukrainoje“, – priminė K. Nieczyporas ir pridūrė, kad per pastarąsias keliolika dienų Kyjivas ne kartą signalizavo apie kažkokius Minsko judesius karinės logistikos srityje Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.

„Tai turėjo sufleruoti apie galimą Minsko puolimą ir bendrininkavimą – jau kinetinį – Baltarusijos kariuomenei veikiant Ukrainoje, o to tikslas buvo mobilizuoti tarptautinę bendruomenę padėti Kyjivui“, – teigia ekspertas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

forsal.pl

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()