Jėga: 60 000 karių Baltijos šalims ()
© Cornellrockey (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nato_awacs.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europa ruošiasi didžiausiam karinės galios šuoliui Baltijos šalyse: Vokietijos ir Nyderlandų vedamos sąjungininkų pajėgos formuoja tris divizijas (iki 60 000 karių), kad užtikrintų žaibišką štabų ir divizijų dislokavimą „Reuters“.
Europos Sąjungos ir NATO šalys, reaguodamos į augančią geopolitinę įtampą, stiprina greitojo reagavimo sistemas. Tai reiškia ilgalaikį karinio buvimo įtvirtinimą Estijoje ir Latvijoje, už kurio operatyvų koordinavimą pirmiausia bus atsakingos Vokietija ir Nyderlandai.
Pokyčių esmė: „Masė ir greitis“
Iki šiol visas karines pajėgas Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje koordinavo bendras štabas Ščecine ERR. Naujasis planas numato įtraukti Vokietijos ir Nyderlandų korpusą, leisiantį regione sutelkti milžinišką karinį potencialą iškart, kai tik kiltų karinė grėsmė, rašo LRT.
|
Įprastai tokį korpusą sudaro:
- trys kovinės divizijos;
- bendras skaičius svyruoja nuo 40 000 iki 60 000 karių;
- kritinė infrastruktūra. Tolimojo nuotolio artilerija, inžinerijos, oro gynybos ir medikų pajėgumai.
Didžiausia intriga: kada mechanizmas pradės veikti?
Nors politinis sitarimas tarp šalių pasiektas, „Reuters“ atvirai pripažįsta – užkulisiuose vis dar tvyro didelis neapibrėžtumas.
- neaiškus startas. Visiškai neaišku, kada tiksliai šis sprendimas įsigalios ir kada bus baigtas visiškas pajėgų sukomplektavimas;
- vadovybės mastas. Taip pat nėra tiksliai apibrėžta, kiek karių realiai bus pavaldūs naujajam štabo padaliniui bet kokio konflikto atveju.
Gynybos ministerijos šaltiniai tiek Nyderlanduose, tiek Vokietijoje situaciją kol kas komentuoja itin santūriai, teigdami, kad atskiros detalės yra derinamos su pačia NATO vadovybe.
