Pačiame Kaliningrado centre: galingas signalas ()
Protesto aktas.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=qZhlyPvcjb0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2025 m. vasario 24 d., minint trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Kaliningrado Pergalės parke įvyko sukrečiantis protesto aktas – susidegino 36-erių programuotojas Aleksandras Okunevas. Savo paskutiniu veiksmu jis paliko aiškų politinį pareiškimą, ant sniego purškiamais dažais užrašęs „Karui ne“. Ši vieta pasirinkta simboliškai – Pergalės parke esantys sovietiniai memorialai tapo nepatogia fone jo protestui prieš dabartinį Rusijos režimą.
Tai buvo galingas, tačiau itin pavojingas signalas, kurį Kremlius stengėsi maksimaliai neutralizuoti. Informacija apie įvykį buvo visiškai užgniaužta: apie tai nepranešė jokia Rusijos žiniasklaida, o įvykio pėdsakai buvo sunaikinti su sovietiniam režimui būdingu skubotumu. Tik dabar, remiantis Estijos žvalgybos duomenimis, visuomenė sužinojo apie šį įvykį, kuris ilgą laiką buvo slepiamas nuo viešumos.
|
Ekspertai, tokie kaip politologas Nerijus Maliukevičius, įžvelgia gilias paraleles tarp šio įvykio ir 1972 m. Romo Kalantos susideginimo Kaune. Tais laikais sovietų valdžia, bijodama protesto bangos, taip pat griebėsi melo, skelbdama R. Kalantą psichiškai nesveiku ir skubėdama jį laidoti. Šiandienos Kremlius elgiasi identiškai: bijodamas, kad viena tokia auka gali tapti moraliniu katalizatoriumi, suvienijančiu visuomenės nepasitenkinimą, režimas stengiasi ištrinti ne tik fizinius protesto įrodymus, bet ir patį atminties apie jį pėdsaką. Šis tyrimas dar kartą patvirtina, jog net ir moderniomis priemonėmis valdomas represinis aparatas išlieka paralyžiuotas tos pačios baimės, kurią sukelia individo drąsa ir pasiaukojimas.
Daugiau apie tai skaitykite LRT čia.
