„Sunku kalbėti su tuo, kas nori tave nužudyti“: Vakarų atsakas buvo žaibiškas ()
Ji sudegino bet kokius derybų tiltus.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=1343978937915181&set=pb.100069092624537.-2207520000
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesioginio Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo su Rusija perspektyva, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, vėl visiškai išblėso. Europos užsienio reikalų ministrai gegužės 27–28 dienomis susirinko į neoficialų susitikimą Kipre visiškai naujoje realybėje – Maskvai pradėjus atvirai grasinti Vakarų šalims ir jų atstovybėms.
V. Zelenskio viltis dėl „vieno balso“
Tiesioginių derybų su Kremliumi idėja pastaruoju metu tai atsirasdavo, tai vėl dingdavo iš politinės darbotvarkės. Naują pagreitį ši diskusija įgavo anksčiau gegužės mėnesį. Nusivylęs Vašingtono dėmesio perkelimu į Artimųjų Rytų krizę, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino europiečius kalbėti „vienu balsu“. Jis iškėlė idėją paskirti specialųjį ES pasiuntinį deryboms.
|
Šiai itin rizikingai misijai užkulisiuose buvo svarstomos garsios politikos figūros:
- Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas;
- Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa;
- buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi;
- buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Orešnik“ smūgis ir atviras šantažas
Diskusijų formatą iš pamatų sugriovė praėjusio savaitgalio įvykiai. Rusija surengė masinę oro ataką prieš Kyjivą, naikindama gyvenamuosius namus, mokyklas ir energetikos infrastruktūrą. Smūgiams buvo panaudota ir naujoji hipergarsinė balistinė raketa „Orešnik“.
Iškart po to Kremlius perėjo prie atviro teroro – paragino užsienio šalių diplomatines atstovybes ir tarptautines organizacijas „kuo greičiau“ palikti Ukrainos sostinę. Tai buvo suprasta kaip tiesioginis grasinimas Kyjive dirbantiems Europos diplomatams.
ES atsakas: derybos tapo neįmanomos
Vakarų atsakas buvo žaibiškas. Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Lenkija, Nyderlandai bei Estija skubiai iškvietė Rusijos ambasadorius pasiaiškinti. Ši įtampa tapo pagrindine ES ministrų susitikimo Kipre ašimi.
Briuselio pareigūnai neslepia, kad Maskva pati sudegino bet kokius derybų tiltus. „Gana sunku kalbėtis su žmogumi, kuris nori tave nužudyti“, – situaciją taikliai apibūdino vienas ES pareigūnas, komentuodamas Rusijos eskalaciją ir masinę bombardavimo kampaniją.
