„Jie rengia didelį konfliktą Rytuose.“ Rusijos žvalgyba taškosi putomis ()
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas apkaltino NATO neva ruošiantis „dideliam ginkluotam konfliktui Rytuose“.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%D0%9F%D0%B0%D1%80%D0%B0%D0%B4_%D0%B2_%D1%87%D0%B5%D1%81%D1%82%D1%8C_70-%D0%BB%D0%B5%D1%82%D0%B8%D1%8F_%D0%92%D0%B5%D0%BB%D0%B8%D0%BA%D
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Europos Sąjunga sparčiai ginkluojasi ir transformuojasi į karinę sąjungą, nukreiptą prieš Rusiją“, – paskelbė jis.
Propagandinėje kalboje jis taip pat patarė ES nebandyti, ar baigėsi branduolinio atgrasymo era.
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO šalys vykdo „praktinį pasirengimą“ galimai konfrontacijai su Rusija, praneša „Reuters“.
Savo propagandiniame pareiškime Rusijos pareigūnas, be kita ko, atkreipė dėmesį į augančias Europos šalių išlaidas gynybai, ginklų pramonės plėtrą ir didėjantį karinį buvimą Aljanso rytiniame flange.
Naryškinas taip pat teigė, kad Vakarų šalys neva kursto „antirusiškas nuotaikas“ ir ruošia Europos visuomenes ilgalaikei konfrontacijai su Maskva.
Naryškinas taip pat aštriai kritikavo JK, kaltindamas Londoną kurstant įtampą tarp Rusijos ir Europos šalių.
Rusas pavadino JK „bloguoju ir cinišku Europos genijumi“, teigdamas, kad Britanijos valdžia skatina žemyno šalis tiesiogiai konfrontuoti su Rusija.
|
„Tarsi ant abiejų pasaulinių karų slenksčio, Londonas tiesiogine prasme kursto savo žemyno sąjungininkus tiesioginei konfrontacijai su Rusija“, – sakė jis.
Tačiau Rusijos žvalgyba viešai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus.
Naryškinas taip pat aptarė branduolinio atgrasymo ir dirbtinio intelekto technologijų plėtros klausimus. Jis kritikavo Vakarų požiūrius, teigiančius, kad tradicinis branduolinio atgrasymo modelis nebėra labai svarbus pasauliniam saugumui.
„Branduolinio atgrasymo era, ačiū Dievui, dar neprasidėjo“, – sakė Naryškinas, komentuodamas kai kurių Vakarų politikų ir ekspertų pareiškimus apie strateginės jėgų pusiausvyros pokyčius.
Rusijos pareigūnas taip pat perspėjo „vanagus Vakarų stovykloje“ netikrinti šio teiginio teisingumo.
Pasak Rusijos žvalgybos vadovo, dirbtinio intelekto ir naujų karinių technologijų plėtra ateityje gali paveikti pasaulinę saugumo sistemą ir strateginę pusiausvyrą tarp branduolinių valstybių.
„Rusijai sunkiai sekasi karas su Ukraina. Fronto linijose nėra jokių pergalių. Priešingai: ukrainiečiai periodiškai perima taktinę iniciatyvą ir aplenkia rusus“, – neseniai interviu „Interia“ komentavo generolas Stanisławas Koziejus.
Todėl, kaip jis pabrėžė, Putinui belieka rasti pretekstą eskaluoti ir įbauginti Ukrainą bei ją palaikančius Vakarus.
Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungos ir NATO šalių atstovai ne kartą kaltino Rusiją sąmoningu įtampos kurstymu ir propagandos kampanijos, kuria siekiama pavaizduoti Vakarus kaip konfliktą eskaluojančią pusę, vykdymu.
Europos politikai pabrėžia, kad Kremlius reguliariai naudoja NATO grėsmės retoriką, siekdamas mobilizuoti Rusijos visuomenę aplink valdžią ir pateisinti tolesnį valstybės militarizavimą.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pastarosiomis savaitėmis perspėjo, kad Rusija vykdo „ilgalaikę destabilizavimo kampaniją“ prieš Europą, įskaitant hibridinius veiksmus, kibernetines atakas ir dezinformacijos operacijas.
Panašią poziciją išsakė ir Baltijos šalių bei Lenkijos vadovai. Estijos premjerė Kristen Michal ir Lietuvos pareigūnai pabrėžė, kad Kremlius bando nukreipti dėmesį nuo karo Ukrainoje ir savo karinių operacijų, kurdamas tariamos grėsmės iš Vakarų naratyvą.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat įvertino, kad Rusija vis dažniau naudoja branduolinius grasinimus ir agresyvią retoriką kaip politinio spaudimo įrankį . Pasak NATO, Rusijos atstovų pareiškimai pirmiausia skirti sukelti nerimą Europos visuomenėse ir susilpninti paramą tolesnei paramai Ukrainai.
Rusijos politiką analizuojantys analitikai pabrėžia, kad „apsiaustos tvirtovės“ naratyvas jau daugelį metų yra pagrindinis Kremliaus politikos elementas. Rusijos, kaip priešų apsuptos šalies, vaizdavimas skirtas sustiprinti visuomenės paramą Vladimirui Putinui , konsoliduoti visuomenės nuomonę apie vyriausybę ir pateisinti didinamas karines išlaidas bei vidaus apribojimus.
.jpg)
