„Ar matei naujausius įspėjimus apie „tankus Rygoje“? ()
Dar kartą paskelbė detalų scenarijų.
-29.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=Y2JWpnlW6H4&t=469s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trumpai:
„Ar matei naujausius įspėjimus apie „tankus Rygoje“? Kiekvienais metais – nauji žemėlapiai, naujos simuliacijos ir nauji ekspertai. Tačiau yra vienas klausimas, kurį šie scenarijai kruopščiai apeina: kuri armija tai padarys, kai Rusija yra išsekusi?“
Ukrainos analitiko ir eksperto Viktoro Taran įžvalgos.
„The Times“ dar kartą paskelbė detalų scenarijų: penktąją karo dieną Vilnius apsuptas, NATO nedvejodama atsako, o V. Putinas grasina branduoliniais ginklais, siekdamas įtvirtinti užimtas pozicijas. Kariai vienu metu veržiasi per Latvijos rytus, iš Baltarusijos teritorijos Lietuvos sostinės kryptimi bei iš Kaliningrado srities.
Jūs skaitote ir galvojate: kur aš tai jau mačiau?
Matydavau visur ir daug kartų – nuo 2014 m. Panaši medžiaga buvo publikuota „The Times“, „Politico“, „Foreign Affairs“ ir dešimtyse kitų autoritetingų leidinių. Kiekvienais metais – nauji žemėlapiai, naujos karinės simuliacijos, nauji ekspertai su naujais skaičiavimais apie tai, per kiek valandų Rusijos tankai pasieks Rygą ar Taliną.
|
Ir kiekvienais metais visuomenės reakcija į šiuos įspėjimus beveik nesikeičia.
Tačiau yra vienas klausimas, kurį šie scenarijai kruopščiai apeina: kuri armija užims Baltijos šalis?
Nuo 2025 m. Rusija pralaimėjo Ukrainoje; konservatyviais skaičiavimais, žuvo 500 tūkst. karių. Šarvuotosios technikos nuostoliai viršija 3000 tankų ir daugiau nei 7000 kitų šarvuočių – tai daugiau nei visos prieškarinės daugelio Europos kariuomenių atsargos sudėjus. Norint atkurti šiuos nuostolius įprastu gamybos tempu, prireiks metų, net jei sankcijų spaudimas netrukdys pramonei.
„The Times“ scenarijus rodo koordinuotą smūgį iš trijų krypčių vienu metu: iš Baltarusijos, Rytų ir Kaliningrado. Tai klasikinė apsupimo operacija, reikalaujanti gausios logistikos, rezervų ir visiško antrojo fronto nebuvimo. Kariuomenė, kuri trečius metus negali užimti ne tik Pokrovsko, bet ir Malaja Tokmačkos, kasdien prarandanti šimtus žmonių dėl kelių kilometrų fronto linijos, fiziškai nepajėgi vykdyti tokios operacijos.
Tai nereiškia, kad grėsmė Baltijos šalims yra fikcija. Ji reali penkerių ar dešimties metų perspektyvoje, jei Rusija atgaus savo potencialą, o Vakarai susilpnins Ukrainos paramą. Tačiau scenarijus, kai išsekusi ir kraujuojanti armija per penkias dienas staiga užgrobia tris NATO šalis, yra arčiau karinės fantastikos nei analitikos.
Ir čia prasideda tikroji šios informacinės injekcijos problema.
Yra senas pasakojimas apie berniuką, kuris šaukė, kad vilkai ateina. Iš pradžių visi bėgo gelbėti avių. Tada jie ėjo lėtai. Galiausiai žmonės tiesiog pakėlė akis nuo darbo ir vėl nuleido. O kai vilkai iš tikrųjų atėjo, niekas nereagavo, nes buvo pripratę prie tuščių šauksmų.
Nuolatinis eskalavimas be nuorodos į realius priešo pajėgumus sukelia rimtą informacinį triukšmą. Žmonės negali gyventi maksimaliu nerimo režimu daugelį metų be patvirtinimo, kad grėsmė yra tiesioginė. Psichika prisitaiko: tai, kas neturi realaus pagrindo, nustoja mobilizuoti.
Blogiausia to pasekmė nėra visuomenės abejingumas. Blogiausia – tai, kad kai grėsmė taps išties reali, ji nebus vertinama rimtai, nes skambės lygiai taip pat, kaip ir visi ankstesni pranešimai, kurie nieko nesukėlė.
Rusijos grėsmė Baltijos šalims egzistavo, egzistuoja ir jos nereikėtų mažinti. Tačiau jei norime, kad visuomenė tinkamai į tai reaguotų, analitikai turėtų pasikliauti realia Rusijos armijos būkle šiandien, o ne hipotetiniu potencialu neapibrėžtoje ateityje.
![[ŽT] Po sprogimų – „Ural“ mašinų paradas: iš štabo kiemo kraunami juodi maišai (Foto)](/photo/202605/27/16/thumb_173726__Gemini_Generated_Image_399ed0399ed0399e.png)
-27.png)
