Kodėl šie ginklai laikomi „kita karo revoliucija“ ir kodėl jie tapo visų taikiniu? ()
Pagrindiniai projektai.
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=bF3DmDDcFUs
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau daugelį metų hipergarsiniai ginklai laikomi viena iš potencialių naujos kartos ginkluotės revoliucijų. Tai sistemos, galinčios skrieti didesniu nei Mach 5 greičiu (t. y. daugiau nei penkis kartus viršijant garso greitį) ir tuo pačiu manevruoti skrydžio metu.
Tokie ginklai skirti sutrumpinti priešo reakcijos laiką ir sumažinti tradicinių priešraketinės gynybos sistemų efektyvumą.
Tačiau dažna klaida yra manyti, kad bet kuri raketa, pasiekianti Mach 5 greitį, yra hipergarsinis ginklas. Iš tiesų daugelis balistinių raketų hipergarsinį greitį pasiekia tam tikrose trajektorijos fazėse (ypač grįžimo į atmosferą metu). Esminis skirtumas tarp tikro hipergarsinio ginklo ir balistinės raketos yra kontroliuojamas manevravimas hipergarsiniame režime.
Pagrindiniai JAV hipergarsinės ginkluotės projektai
Hipergarsinių ginklų technologijos tapo svarbia strateginės konkurencijos sritimi tarp Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir Rusijos. Nors pastarosios jau yra dislokavusios operacines sistemas, JAV šiuo metu vysto kelias programas, artėjančias prie operacinio parengimo.
1. „Dark Eagle“ (LRHW)
|
„Dark Eagle“, oficialiai vadinamas Ilgo nuotolio hipergarsiniu ginklu (Long-Range Hypersonic Weapon, LRHW), yra JAV sausumos pajėgų kuriama sistema.
Ji naudoja „boost-glide“ principą: raketos nešėja iškelia hipergarsinį slystantį kovinį bloką (hypersonic glide vehicle, HGV), kuris po atsiskyrimo sklendžia link taikinio hipergarsiniu greičiu.
Sistema skirta smogti aukštos vertės taikiniams, esantiems daugiau nei ~2 700 km atstumu. Skirtingai nuo balistinių raketų kovinių galvučių, HGV gali aktyviai manevruoti atmosferoje, todėl jo trajektorija yra mažiau prognozuojama ir sunkiau perimama.
Po kelių metų bandymų ir vėlavimų programa pastaruoju metu pereina į brandesnę fazę, artėjančią prie riboto operacinio diegimo.
2. „Conventional Prompt Strike“ (CPS)
JAV karinio jūrų laivyno programa „Conventional Prompt Strike“ (CPS) skirta suteikti laivams ir povandeniniams laivams hipergarsinio smūgio pajėgumus.
Sistema taip pat naudoja bendrą hipergarsinį slystantį kovinį bloką (Common Hypersonic Glide Body, C-HGB), kuris po paleidimo atsiskiria nuo raketos nešėjos ir skrenda hipergarsiniu greičiu iki taikinio.
CPS laikoma svarbia priemone, galinčia įveikti pažangias oro ir priešraketinės gynybos sistemas, ypač potencialių priešininkų, tokių kaip Kinija ir Rusija, teritorijose.
Planuojama šią sistemą integruoti į „Zumwalt“ klasės eskadrinius minininkus ir „Virginia“ klasės branduolinius povandeninius laivus. Programa šiuo metu yra bandymų ir integracijos etape.
3. HACM (Hypersonic Attack Cruise Missile)
Hipergarsinė atakos sparnuotoji raketa (HACM) skiriasi nuo „boost-glide“ tipo sistemų, nes naudoja skramjet (ramjet su degimu viršgarsiniame sraute) variklį, leidžiantį palaikyti hipergarsinį greitį atmosferoje viso skrydžio metu.
Tai reiškia, kad raketa yra kryptingai valdoma viso skrydžio metu, o ne tik sklendžia po paleidimo.
Karinės oro pajėgos šią sistemą vertina kaip svarbią, nes jos mažesnis dydis leidžia integruoti ją į įvairius nešėjus – nuo bombonešių iki taktinių naikintuvų.
Programa vystoma RTX ir „Northrop Grumman“ įmonių, tačiau susidūrė su grafiko vėlavimais. Nepaisant to, ji laikoma perspektyviausiu JAV oro paleidžiamu hipergarsiniu ginklu.
4. AGM-183 ARRW
AGM-183A Air-Launched Rapid Response Weapon (ARRW) buvo JAV oro pajėgų kuriama hipergarsinė „boost-glide“ tipo raketa, skirta paleisti iš bombonešių, tokių kaip B-52.
Sistema turėjo suteikti greito reagavimo, didelio nuotolio smūgio galimybes. Tačiau programa susidūrė su pakartotiniais bandymų nesėkmėmis ir techniniais iššūkiais.
Dėl to JAV oro pajėgos sumažino projekto prioritetą ir nukreipė resursus į HACM programą.
Nepaisant to, ARRW projektas prisidėjo prie JAV hipergarsinių technologijų vystymo, ypač aerodinamikos, valdymo ir terminės apkrovos valdymo srityse.
Kiti projektai ir technologinė bazė
Be šių pagrindinių programų, JAV vysto ir kitus projektus, įskaitant HALO raketą bei „Lockheed Martin“ „Mako“ koncepciją. Tačiau jie dar nėra pasiekę brandos lygio.
Taip pat svarbi technologinė bazė yra bendras hipergarsinis slystantis kovinis blokas (C-HGB), kuris naudojamas kaip modulinis komponentas keliuose projektuose.
Kai kurios ankstesnės programos, tokios kaip DARPA „OpFires“, buvo užbaigtos, tačiau jų technologijos integruotos į dabartines sistemas.
Išvada
Jungtinės Valstijos, po ilgesnio technologinio vėlavimo laikotarpio, palaipsniui pereina nuo eksperimentinių hipergarsinių projektų prie operacinių sistemų diegimo. Šios programos yra esminė pastanga mažinti technologinį atotrūkį nuo Kinijos ir Rusijos hipergarsinės ginkluotės srityje.
