Kaliningradas „įkalintas“? Štai kas keičiasi ()
Švedija ir Suomija yra prie Baltijos jūros.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais abi Šiaurės šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neutralumo ir įstojo į NATO.
NATO sausumos pajėgos šeštadienį pradėjo operacijas, kurių tikslas – sustiprinti gynybą aplink dvi naujausias Aljanso nares, pranešė NATO. Suomija Aljanso nare tapo 2023 metais, o Švedija – 2024 metais.
Suomija ir Švedija kartu su kitomis NATO narėmis sudaro šiaurinį Aljanso flangą. JAV generolo Christopherio Cavoli, NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado, teigimu, tai „viena strategiškai reikšmingiausių ir geografiškai sudėtingiausių vietovių pasaulyje“.
|
Švedija ir Suomija yra prie Baltijos jūros – svarbaus vandens kelio, kuriuo Rusijos karo laivai plaukia į Sankt Peterburgą arba iš jo, taip pat į Rusijos kontroliuojamą Kaliningrado sritį ir iš jos.
2024 metais NATO nusprendė Suomijoje įkurti naują tarptautinį karinį vienetą „Forward Land Forces Finland“ (FLF Finland), skirtą veikti kaip greitojo reagavimo pajėgos. Šiame dalinyje, kuris veiklą pradėjo šeštadienį, taip pat dalyvauja Švedijos kovinė grupė. NATO panašių sausumos vienetų turi Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
Nors teiginys, kad Rusijos laivynas Baltijos jūroje yra „įkalintas“, skamba dramatiškai, realybė yra sudėtingesnė. NATO kuria vientisą saugumo architektūrą aplink Baltijos jūrą, kuri Rusijos kariniam laivynui ir jo manevrams palieka vis mažiau galimybių veikti nepastebėtiems. Šiaurės šalys nebėra neutrali „pilkoji zona“ – jos tapo aktyvia ir saugoma NATO gynybos sistemos dalimi.
