Nuo puolimo prie išlikimo strategijos: kodėl Rusijos karo mašina skubiai bėga už Uralo ()
Strateginė iniciatyva akivaizdžiai slysta iš Kremliaus rankų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maskvos demonstruojamą propagandinį užtikrintumą vis labiau temdo šalies viduje auganti įtampa ir nebevaldoma paranoja. Kol viešojoje erdvėje vis dar skamba agresyvūs grasinimai Vakarams, realūs Kremliaus veiksmai išduoda visai kitą realybę. Masinė bunkerių statyba ir skubotas strateginių gamyklų perkėlimas gilyn į šalį rodo, kad ambicijos užimti didžiuosius Ukrainos miestus, tokius kaip Kyjivas ar Charkivas, bliūkšta, o resursų trūkumas spaudžia Rusiją prie sienos.
Karštligiškas bėgimas į rytus: saugių zonų nebėra
Patikimi šaltiniai fiksuoja visoje Rusijos teritorijoje suaktyvėjusias požeminių įtvirtinimų statybas. Šie modernūs bunkeriai, skirti šalies elitui, liudija ne apie ruošimąsi pergalingam žygiui, o apie desperatišką siekį išlikti. Lygiagrečiai Maskvos srityje prasidėjo precedento neturintis procesas – kritinės svarbos karinės pramonės objektų evakuacija į Sibirą.
|
Tūkstančius kilometrų į rytus gabenamos raketų gamybos linijos ir kiti valstybinės svarbos kompleksai. Tokį žingsnį Kremlius žengė ne iš gero gyvenimo: Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai jau laisvai pasiekia taikinius, esančius už 1400 kilometrų. Tai reiškia, kad europinėje Rusijos dalyje saugaus užnugario karinei pramonei tiesiog nebeliko.
Finansinis „stop-kranas“ ir stringanti karo pramonė
Nepaisant to, kad karinės gamyklos ilgą laiką dirbo maksimaliu pajėgumu trimis pamainomis, dabartinė ekonominė sistema pradeda dusti. Finansų analitikai prognozuoja rimtą krizę: Rusijos valstybės biudžetas nebepajėgia užtikrinti žadėto karių atlyginimų indeksavimo.
Maža to, net ir milžiniškus valstybinius užsakymus turinčios gamyklos atsidūrė ties bankroto riba. Pagrindinės to priežastys:
- Paralyžiuotos tiekimo grandinės (komponentų ir žaliavų stygis);
- Nekontroliuojamai auganti infliacija, ryjanti pelno maržas;
- Atsiskaitymų vėlavimai iš valstybės pusės.
Keičiama doktrina: iš agresoriaus į besiginantįjį
Nors raketų smūgiai prieš Ukrainos miestus greičiausiai bus tęsiami, apie naujus plataus masto sausumos puolimus Maskvai tenka pamiršti. Drastiškas išteklių trūkumas privertė Rusijos karinę vadovybę iš esmės koreguoti strategiją. Agresyvią puolamąją taktiką keičia gynybinis pozicinis karas – šalis elgiasi kaip į kampą įvarytas ir įsirausiantis žvėris.
Ekspertų vertinimas: Strateginė iniciatyva akivaizdžiai slysta iš Kremliaus rankų. Bandymai paslėpti pramoninius pajėgumus po žeme arba už Uralo kalnų rodo, kad šalis ruošiasi ilgai, sekinančiai gynybai savo pačios teritorijoje.
Lieka atviras klausimas, ar gilėjantis technologinis atsilikimas ir ekonominis nuosmukis nesužlugdys agresoriaus greičiau, nei tikimasi. Atsakymo į tai dabar ieškoma Sibiro gilumoje, kur bandoma išsaugoti tai, kas liko iš mitais apipintos „antrosios pasaulio armijos“.
