JAV nusisuka nuo savo sąjungininkės. Ji nenori Rusijos rūstybės ()
Tai reikštų dar prezidento Joe Bideno administracijos metu sudarytos sutarties anuliavimą.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinės Valstijos planuoja trauktis iš susitarimo dėl „Tomahawk“ raketų dislokavimo Vokietijoje. Teigiama, kad šį sprendimą lemia baimė dėl Rusijos reakcijos ir senkančios ginkluotės atsargos. Tai reikštų dar prezidento Joe Bideno administracijos metu sudarytos sutarties anuliavimą.
Sprendimas sustabdyti tolimojo nuotolio tiksliųjų raketų tiekimą yra dar vienas JAV karinio buvimo NATO struktūrose mažinimo elementas. Anksčiau Pentagonas atšaukė 5 tūkst. karių perkėlimą į Vokietiją, o per paskutinę ketvirtinę vadų konferenciją buvo paskelbta apie Europoje dislokuotų JAV naikintuvų, dronų ir karinio jūrų laivyno vienetų skaičiaus mažinimą.
JAV nesiųs ginklų į Vokietiją. Problema – tušti sandėliai ir baimė dėl Rusijos reakcijos
|
Pagrindine kliūtimi įgyvendinant sutartį tapo ginkluotės trūkumas. Pirmosiomis karo Irane savaitėmis JAV pajėgos sunaudojo tūkstančius „Patriot“ ir „Tomahawk“ raketų. Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Kongresui pareiškė, kad šių atsargų atkūrimas užtruks „mėnesius ar net metus“.
Be to, kaip praneša „Politico“, dalis JAV pareigūnų nuogąstauja, kad „Tomahawk“ raketų dislokavimą Vokietijoje Rusija galėtų priimti kaip grėsmę. Tokio tipo raketos gali smogti taikiniams, esantiems didesniu nei 1,6 tūkst. kilometrų atstumu.
Vokietijos karo planuotojai įspėja, kad JAV traukiasi tuo metu, kai Rusija nuolat plečia savo raketinį potencialą regione. Maskva, be kita ko, disponuoja „Iskander“ raketomis Karaliaučiaus srityje bei vidutinio nuotolio sistemomis „Orešnik“ Baltarusijoje, kurios gali smogti taikiniams beveik visoje Europoje.
Naujoji Pentagono strategija. Amerika reikalauja, kad Europa savarankiškai gintųsi nuo Rusijos
Berlyno valdžia šiuo metu analizuoja alternatyvius sprendimus, įskaitant paruoštų sistemų pirkimą iš kitų šalių, dronų programų vystymą bei Europos gynybos pramonės plėtrą. Vis dėlto, Gynybos ministerija pabrėžia, kad pigesnės technologijos ne visiškai pakeis „Tomahawk“ klasės raketas, o Europos gynybos sektorius gali nespėti užpildyti operatyvinės spragos iki Amerikos pajėgų pasitraukimo.
Teigiama, kad Pentagono svarstomi pokyčiai yra dalis platesnės strategijos, numatančios didesnę Europos sąjungininkų atsakomybę už savo saugumą. NATO pajėgų Europoje vadas gen. Alexus Grynkewich pastarosiomis dienomis pabrėžė, kad Europa privalo didinti savo indėlį į gynybą, tuo tarpu Jungtinės Valstijos palaipsniui telks dalį savo pajėgų ir technikos kituose pasaulio regionuose.
.jpg)