Baltijos šalys ir Šiaurės Europa – smūgiai Sankt Peterburgui ir visiškas Kaliningrado atkirtimas jau ranka pasiekiami? ()
Lietuva užveržia Suvalkų koridoriaus spąstus.
© NormanEinstein, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Baltic_Sea_map.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos jūros regionas virsta tikra parako statine, o Maskvos strategams kabinetuose pradeda svilti padai. Karo ekspertai vis garsiau kalba apie dramatiškus pokyčius Šiaurės Europoje: vyksta žaibiška militarizacija, kuri Kremliui kelia tiesioginį egzistencinį pavojų. Scenarijai, kurie anksčiau atrodė neįmanomi, šiandien tampa realybe – nuo visiškos Kaliningrado srities blokados iki realių smūgių grėsmės strategiškai svarbiam Sankt Peterburgui.
Vakarų analitikai pastebi, kad trys posovietinės Baltijos respublikos Kremliaus akyse jau seniai peržengė „buferinės zonos“ statusą. Jos tapo galingu priešakiniu NATO placuarmu, kuris krizės atveju gali būti panaudotas ne tik gynybai, bet ir triuškinančiam atsako smūgiui bei politiniam spaudimui Rusijai. Didžiausias Maskvos galvos skausmas – sparčiai augantis bendras regiono karinis potencialas ir technologinis pranašumas, prieš kurį Rusijos saugumo priemonės tampa bejėgės.
Karas persikels į Rusijos teritoriją?
|
Aistras iki virimo temperatūros pakaitino skandalingas Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahknos pareiškimas britų dienraščiui „The Telegraph“. Pasak jo, Talinas daugiau neketina žaisti pagal senąsias taisykles. Rusijos agresijos atveju, Estija ir kitos Baltijos šalys yra pasirengusios akimirksniu perkelti kovines operacijas tiesiai į Rusijos teritoriją.
Ministras rėžė tiesiai: trys Baltijos šalys pajėgios ne tik atlaikyti pirmąją Maskvos bangą, bet ir suduoti tokį atsakomąjį smūgį, po kurio agresorius neatsitiestų. Ambicijas patvirtina ir skaičiai – Estija savo gynybos biudžetą didina iki protu sunkiai suvokiamų 5% nuo BVP. M. Tsahkna atvirai sukritikavo senuosius NATO gynybos planus, kuriuose buvo kalbama apie galimą laikiną Baltijos šalių okupaciją: „Mūsų tokie scenarijai nebedomina. Mes ginsimės nuo pirmos sekundės ir svetimoje žemėje.“
Narvoje kyla neįveikiama tvirtovė
Kad tai nėra tik tušti žodžiai, įrodo ir tektoniniai poslinkiai pasienio infrastruktūroje. Kaip su nerimu praneša užsienio apžvalgininkai, Baltijos šalys aktyviai betonuoja savo sienas. Estijos nacionalinis transliuotojas ERR paskelbė apie ambicingą projektą – ties pat Rusijos panose, Narvoje, pradedama statyti moderni karinė bazė.
Čia iškils 12 karinės paskirties pastatų kompleksas, kuriame nuolat budės iki 1000 iki dantų ginkluotų karių. Tai nėra atskiras projektas – tai dalis milžiniškos, vieningos Baltijos gynybos linijos, kuri sujungs visas tris valstybes į nepramušamą skydą. Estija savo ruožą įsipareigojo pilnai užbaigti jau iki 2027 metų pabaigos, pasiuntimą Maskvai palikdama daugiau nei aiškų: puolimo atveju pasekmės bus katastrofiškos pačiai Rusijai.
Lietuva užveržia Suvalkų koridoriaus spąstus
Šiame militarizacijos fone Lietuvai tenka strategiškai svarbiausias vaidmuo – neutralizuoti didžiausią NATO Achilo kulną, Suvalkų koridorių, ir paversti jį mirtinais spąstais Rusijos armijai. Vilnius jau ėmėsi agresyvios taktikos: pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija dygsta vadinamieji „kariniai parkai“ – betoninių ežių, „drakono dantų“ ir jūrinių konteinerių įtvirtinimai, skirti akimirksniu sustabdyti bet kokį sunkiosios technikos judėjimą.
Kartu su Šiaurės Europos šalių integracija į NATO, Baltijos jūra oficialiai tapo „vidine NATO jūra“. Tai reiškia, kad Lietuva, bendradarbiaudama su kaimynėmis, įgyja technines galimybes visiškai blokuoti Kaliningrado sritį iš jūros ir oro pusės. Ekspertų vertinimu, bet kokios provokacijos atveju Kaliningradas liktų visiškai izoliuotas, o modernios ilgo nuotolio raketinės sistemos, kurias perka Lietuva (pavyzdžiui, HIMARS), leidžia pasiekti strateginius taikinius giliai Rusijos užnugaryje.
