Pilotai ir didžiulis greitis: tiesa apie naikintuvus, kurios kariuomenė nenori afišuoti ()
Tam yra kelios šiurpios priežastys, apie kurias viešai nekalbama.
© SMSGT JOHN P. ROHRER, USAF (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:USAF_F-16C_Profile.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma šventai tiki, kad modernūs karo naikintuvai danguje nuolat skrieja viršgarsiniu greičiu. Realybė – visiškai kitokia. Šie mirtini plieno paukščiai dažniausiai skrenda stebėtinai lėtai, ir tam yra kelios šiurpios priežastys, apie kurias viešai nekalbama.
Jei manote, kad karinių oro pajėgų pilotai mėgaujasi maksimaliu greičiu kiekvieno skrydžio metu – jūs klystate. Jie gali skristi greitai, tačiau dažniausiai to tiesiog… vengia. Kodėl milijonus kainuojantys technikos stebuklai danguje elgiasi taip atsargiai?
1. Milžiniškas „pinigų deginimas“ danguje
Vos tik pilotas nuspaudžia akceleratorių ir peržengia garso barjerą, naikintuvas virsta tikru degalų rijimo monstru. Viršgarsinis greitis degina kurą tokiu tempu, lyg pilotas į ugnį mestų krūvas grynųjų pinigų. Įprasta rutininė misija akimirksniu gali virsti katastrofa, jei pilotui pritrūktų degalų grįžti į bazę. Todėl, jei nevyksta tikras oro mūšis ar ekstremali gelbėjimo operacija, lėkti maksimaliu greičiu yra tiesiog griežtai draudžiama.
2. Griežtas „Stop“ iš žemės ir dūžtantys langai
|
Pilotas danguje nėra savo paties šeimininkas. Jis negali tiesiog užsinorėjęs spustelėti akceleratoriaus. Kiekviena sekundė yra suplanuota dar ant žemės, o nukrypimas nuo plano prilygsta nusikaltimui. Negana to, viršgarsinis greitis virš apgyvendintų teritorijų sukelia vadinamąjį „garso smūgį“ (angl. sonic boom). Šis sprogimo garsas gali išdaužyti tūkstančius gyventojų langų ir sukelti masinę paniką. Pilotui, pažeidusiam šią taisyklę, grėstų karinis tyrimas ir karjeros pabaiga.
3. Mirtinas papildomo svorio pavojus
Naikintuvo ginkluotė yra jo didžiausias prakeiksmas greičio prasme. Kai lėktuvas po sparnais nešasi papildomus degalų bakus, raketas, bombas ar jautrius sekimo jutiklius, jo aerodinamika drastiškai pasikeičia. „Švarus“ naikintuvas be jokių priedų gali skrieti vėjo greičiu, tačiau pilnai ginkluotas lėktuvas privalo elgtis itin atsargiai. Bandymas pasiekti maksimalų greitį su pilna ekipuote gali tiesiog sulaužyti arba nepataisomai sugadinti lėktuvo konstrukciją danguje.
4. Balansavimas ant peilio ašmenų
Viskas atsiremia į fizikos dėsnius ir pusiausvyrą. Esant ekstremaliam viršgarsiniam greičiui, net mažiausia aerodinaminė klaida ar disbalansas virsta milžiniška, lėktuvą draskančia jėga.
Išvada viena: skristi greitai nėra kasdienybė. Tai – kritinis, rizikingas ir brangus sprendimas, priimamas tik tada, kai nebėra kitos išeities.
