„Baltijos šalims gresia pavojus“: kodėl Putinui reikalingas „trumpas karinis konfliktas“ su NATO ()
Ukraina demonstruoja geriausius savo rezultatus mūšio lauke pastaraisiais metais, o Rusijos išlaidos sparčiai auga, o karinė sėkmė mažėja. Štai kodėl Kremliaus diktatorius gali žengti desperatišką žingsnį ir pulti NATO šalį.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_07.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Bloomberg“ apžvalgininkas Halas Brandsas paskelbė savo nuomonę, kurioje jis svarstė, kokių tolesnių žingsnių galėtų imtis Vladimiras Putinas dabar, kai ukrainiečiai atgauna savo žemes, faktiškai kontroliuoja sausumos kelią į okupuotą Krymą, o pažangūs bepiločių orlaivių pajėgumai pakreipė įvykių eigą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai. Tarp galimų scenarijų yra ir išpuolis prieš Baltijos šalis, būtent Estiją.
Nepaisant optimizmo, baiminamasi, kad į kampą užspeistas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali tapti dar pavojingesnis. Ukraina mūšio lauke demonstruoja geresnius rezultatus nei bet kada pastaraisiais metais. Rusijos nuostoliai didėja. Ir ekspertai atsargiai teigia, kad Ukraina gali išlaikyti šią tendenciją, galbūt pagaliau priversdama Maskvą sudaryti padorią taiką.
Kyjivas papildė savo arsenalą daugybe vidutinio nuotolio dronų, galinčių atakuoti traukinius, sunkvežimius ir kitus logistikos taikinius už 160 kilometrų ar daugiau nuo fronto linijos, todėl Maskvai sunku sustiprinti savo pozicijas. Tai papildo sudėtingą tolimojo nuotolio smūgių programą, apimančią vienkartinio šūvio dronus ir kai kurias šalies viduje sukurtas raketas.
|
Ši programa užgožė neseniai Maskvoje vykusį Putino Pergalės paradą, sutrikdė ekonomikos viršūnių susitikimą Sankt Peterburge ir smogė naftos infrastruktūrai, kuria grindžiamos Rusijos karinės pastangos.
Rusijos mėnesinių mūšio laukų aukų skaičius dabar reguliariai prilygsta arba viršija verbavimo tempą. Rusijos elito nepasitenkinimas auga; karinė ekonomika patiria vis didesnį spaudimą.
Taip pat, ir ne mažiau svarbu, keičiasi diplomatinis kontekstas: Viktoro Orbano pralaimėjimas Vengrijos rinkimuose balandžio mėnesį atėmė iš Putino geriausią Europos sąjungininką ir pašalino seniai buvusią kliūtį tolesniam Europos finansavimui Ukrainai.
Tačiau dabar kyla pavojus, kad spaudžiamas Putinas gali eskaluoti savo karinius veiksmus, bet ne prieš Ukrainą. Kremliaus diktatorius jau seniai teigia, kad konfliktas su Kyjivu yra kova prieš kolektyvinius Vakarus. Jau daugelį metų jis naudoja branduolinius grasinimus, mirtiną sabotažą ir agresyvų hibridinį karą, kad dezorientuotų Ukrainos šalininkus.
Ir šis karo aspektas eskaluojasi. Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos dronas atakavo daugiabutį Rumunijoje, NATO narėje. Rusijos grėsmės pažeidžiamoms Baltijos šalims tapo rimtesnės.
Tačiau neverta sakyti, kad Putinas pradės Trečiąjį pasaulinį karą: jo armija vos susidoroja su karo veiksmais, kuriuose dalyvauja. Tačiau jis tikriausiai tikisi, kad karinis bauginimas privers Europos valstybes susilpninti paramą Ukrainai arba atkalbėti ją nuo Rusijos miestų puolimo.
Arba yra ir kita galimybė: galbūt jis mano, kad eskalacijos grėsmė paskatins palankią JAV prezidento Donaldo Trumpo diplomatinę intervenciją. Kai kurie NATO pareigūnai netgi baiminasi, kad Putinas gali išprovokuoti nedidelį karinį konfliktą – pavyzdžiui, okupaciją ir vėlesnį greitą kariuomenės išvedimą iš Estijos teritorijos – siekdamas diskredituoti NATO ir parodyti europiečiams, kad Trumpas jų nebepalaiko.
Tai atrodo neįtikėtinas scenarijus, tačiau verta prisiminti, kad Putinas, kuris Ukrainoje pastatė ant kortos viską, negalės susitaikyti su nusivylimu.
„Konfliktas, kuris šiuo metu formuojasi „geriečių“ naudai, gali tapti dar pavojingesnis, kol jis pasibaigs“, – mano Brandsas.
-32.png)
