Tarp Kaliningrado ir Baltarusijos darosi neramu? Štai kodėl ten dabar visi žiūri ()
Netoli Suvalkų koridoriaus.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=HCPd91RhYBo
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2026 m. gegužės 6 d. netoli Akmenės (Lietuva) vykusiose karinėse pratybose „Brave Griffin 26-II“ dalyvavo Lietuvos kariai, naudoję šarvuočius „Rosomak“ bei sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ ir „Eurocopter AS365 Dauphin“.“
Per būsimas karines pratybas Lenkija, Lietuva ir Prancūzija vykdys bendras pėstininkų operacijas netoli Kaliningrado srities. Kariai tobulins įgūdžius, reikalingus Suvalkų koridoriui apsaugoti, praneša „Deutsche Welle“ (DW).
Birželio 16–26 d. Lietuva ir Lenkija surengs karines pratybas „Drąsus šernas“ netoli Suvalkų koridoriaus, esančio abiejų šalių pasienyje.
Birželio 13 d. buvo pranešta, kad jose dalyvaus ir Prancūzijos kariai. Lietuvai atstovaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas bei Žemaitijos pėstininkų brigados padaliniai. Mokymuose daugiausia dėmesio bus skiriama bendrų operacijų vykdymui ir sąjungininkų veiksmų koordinavimui.
|
Suvalkų koridorius laikomas viena pažeidžiamiausių NATO vietų. Tai siauras žemės ruožas tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos, kurio plotis kai kuriose vietose nesiekia 100 kilometrų. Šis ruožas yra strategiškai svarbus NATO ir Europos Sąjungai, nes jungia Baltijos valstybes su likusia Aljanso teritorija. NATO ir ES nuogąstauja, kad galimos karinės konfrontacijos atveju Rusija galėtų mėginti užimti Suvalkų koridorių ir taip atkirsti Lietuvą, Latviją bei Estiją nuo kitų NATO šalių. Dėl šios priežasties karinės pratybos šiame regione rengiamos reguliariai, o Lenkija ir Lietuva skiria ypatingą dėmesį jo gynybai.
Lietuvos Seimas jau anksčiau pritarė karinės infrastruktūros plėtrai ir Rūdninkų poligono modernizacijai, siekiant stiprinti Suvalkų koridoriaus gynybinius pajėgumus. Planuojama, kad iki 2028 m. poligone bus sudarytos sąlygos vienu metu treniruotis keliems tūkstančiams karių, įskaitant sąjungininkus. NATO, įgyvendindama po Vilniaus viršūnių susitikimo patvirtintus naujus regioninius gynybos planus, toliau stiprina vadovavimo struktūrą ir pajėgumus, leidžiančius užtikrinti greitą sąjungininkų dislokavimą Baltijos šalyse.
ES mato ženklų, kad Rusija ruošiasi galimam konfliktui su NATO
Nepaisant karo Ukrainoje patiriamų sunkumų, Rusija ir toliau stiprina savo karinius pajėgumus. Tai birželio pradžioje interviu DW pabrėžė Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) generalinis inspektorius, generolas Carstenas Breueris.
„Matome, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos telkiamos pozicijose, kurios aiškiai orientuotos į Vakarus. Taip pat stebime armijos ginkluotės ir personalo didinimą. Vertindami visus šiuos veiksnius, analitikai daro išvadą, kad kulminacija gali būti pasiekta 2029 metais“, – sakė generolas.
Danijos radijas DR, Norvegijos transliuotojas NRK, Švedijos televizija SVT ir Estijos portalas „Delfi“ paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose matyti karinių bazių plėtra Vakarų Rusijoje bei naujų objektų statyba. Suomijos gynybos ekspertas Marko Eklundas teigė, kad, remiantis šiomis nuotraukomis, po karo Ukrainoje Rusija prie Europos sienų gali dislokuoti apie 115 tūkst. karių.
Tuo metu NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV armijos generolas Alexas Grinkevičius, mano, kad Maskva nesiekia tiesioginės karinės konfrontacijos su Aljansu, nes supranta NATO karinį pranašumą. Pasak jo, Kremlius suvokia, kad NATO turi reikšmingų asimetrinių pranašumų, kuriems Rusijai būtų sudėtinga veiksmingai pasipriešinti.
.jpg)
