Jie rodo dantis ten, kur niekas nesitikėjo: dvivietis Su-57 ore ()
Praktinė karinė realybė.
© Ekrano nuotr.|https://www.youtube.com/watch?v=gIBuxZv9J44
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Straipsnio autorius – Brandon J. Weichert, žurnalistas ir komentatorius, amerikiečių geopolitikos ir nacionalinio saugumo apžvalgininkas.
Kol Vakaruose vis garsiau kalbama apie neišvengiamą Rusijos pramonės žlugimą dėl netikėtos ilgai trunkančio karo Ukrainoje naštos, atrodo, kad Rusijos Jungtinė orlaivių korporacija (UAC) apie tai galvoja kitaip.
Neseniai paskelbusi, kad pereina prie eksperimentinių prototipų kūrimo etapo su penktosios kartos nematomuoju naikintuvu „Su-75 Šach i mat“, Rusija pristatė ir atnaujintą kitą pažangų savo lėktuvą – „Su-57“. Taip, Rusija sukūrė naują „Su-57 Felon“ versiją. Ji vadinama „Su-57D“ ir yra dvivietė šio prieštaringai vertinamo ketvirtosios kartos „plius“ klasės naikintuvo modifikacija.
„Su-57D“ išbandė pagrindinis „Suchoi“ bandymų pilotas Sergejus Bogdanas.
Kodėl „Su-57D“ yra reikšmingas?
Iš pradžių dauguma analitikų manė, kad antroji sėdynė skirta tik mokymams. Tačiau iš tikrųjų ji atlieka itin svarbų vaidmenį didinant šios nuolat tobulinamos Rusijos platformos kovinį efektyvumą. Kaip ir kiniškojo „Chengdu J-20S Mighty Dragon“ atveju, rusai numatė, kad antroji „Su-57D“ sėdynė taps neatsiejama jų kuriamos oro kovos valdymo ir kontrolės koncepcijos dalimi.
|
Be to, Rusijai diegiant pilotuojamų ir nepilotuojamų sistemų bendradarbiavimą (MUMT) savo ginkluotosiose pajėgose, būtent „Su-57D“ turėtų koordinuoti tokias operacijas.
Tuo tarpu amerikiečiai vis dar remiasi 1990-ųjų koncepcijomis, iš kurių kilo F-35 ir F-22 programos. Toks požiūris atrodo keistas, turint omenyje, kokia akivaizdi tapo dronų svarba šiuolaikiniame kare.
Tikroji istorija: dronus valdantis orlaivis
Svarbiausia šios istorijos detalė – ryšys su nematomuoju dronu „Suchoi S-70 Ochotnik-B“.
Rusijos planuotojai jau seniai kalba apie „Su-57D“ kaip apie „žaidimo dirigentą“ – orlaivį, galintį valdyti kelis autonominius ar pusiau autonominius dronus, kol pilotas sutelkia dėmesį į skrydį ir taktinius sprendimus. Antroje sėdynėje esantis operatorius valdytų jutiklius, elektroninės kovos (EW) sistemas, taikinių parinkimą ir dronų koordinavimą.
Iš esmės pilotas skraidytų lėktuvu ir kovotų su priešo orlaiviais, o ginkluotės sistemų operatorius kontroliuotų dronus bei prižiūrėtų sudėtingas lėktuvo sistemas. Ši funkcija tampa vis svarbesnė, nes dronų karas tampa vis labiau paplitęs ir sudėtingesnis.
„Su-57D“ – įspėjimas Amerikai
Jungtinės Valstijos ilgą laiką manė, kad vienviečiai penktosios kartos naikintuvai dominuos pasaulio padangėje. Tačiau dabar ryškėja nauja tendencija. Daugelis šalių, ypač Kinija, renkasi dvivietes pažangių ketvirtosios ir penktosios kartos naikintuvų versijas.
Maskva ir Pekinas pripažįsta, kad šiuolaikiniame mūšio lauke vienam pilotui tampa per sunku vienu metu valdyti lėktuvą, dalyvauti oro mūšyje, koordinuoti dronus ir naudoti elektroninės kovos priemones.
Jei Rusijos ir Kinijos strategai teisūs, ilgainiui jie gali įgyti reikšmingą pranašumą prieš amerikiečius.
Galbūt svarbi ir Indija
Yra dar vienas šios istorijos aspektas. Prieš Indijai pasitraukiant iš FGFA programos, buvo svarstoma galimybė įsigyti eksporto rinkai skirtą dvivietę „Su-57“ versiją. Rusijos pramonė periodiškai pristatydavo idėją, kuri vėliau virto „Su-57D“, tikėdamasi padidinti eksporto galimybes, ypač tarp šalių, kurios tradiciškai renkasi dviviečius smogiamuosius naikintuvus.
Kadangi Indija vis dar ieško būdų išplėsti savo penktosios kartos naikintuvų parką, Maskva gali tikėtis, kad ši versija atgaivins susidomėjimą eksportu.
Žinoma, yra priežastis, kodėl Naujasis Delis iš pradžių atsiribojo nuo „Su-57“. Tai buvo dalis Indijos siekio suartėti su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau prekybos karas ir nevienareikšmis Indijos oro pajėgų pasirodymas per praėjusių metų Indijos ir Pakistano konfliktą paskatino Indiją vėl ieškoti pusiausvyros ir mažinti priklausomybę nuo brangių Vakarų technologijų, kuriomis ji ne visada pasitiki.
Ką „Su-57D“ pasako apie Rusijos aviacijos pramonę?
Nepaisant sankcijų ir karo spaudimo, Rusija toliau plėtoja „Su-57“ programą. Pastaraisiais metais Vakarų komentatoriai dažnai vaizdavo ją kaip faktiškai sustojusią.
Tačiau faktai rodo ką kita.
Maskva nuosekliai juda į priekį: plečia gamybą, rengia modernizavimo paketą, bando naujus variklius ir jau išbando dvivietę „Su-57D“ versiją, kuri ateityje gali sukelti rimtų iššūkių JAV vienviečiams naikintuvams, vis labiau integruojant dronus į pilotuojamų orlaivių veiklą.
Kaip autorius teigia jau ne vienus metus, Rusija yra daug atsparesnė, nei jai dažnai priskiria Vakarų analitikai. Dvi svarbiausios šios savaitės Rusijos aviacijos naujienos – „Su-75 Šach i mat“ prototipo kūrimas ir dviviečio „Su-57D“ pasirodymas – esą rodo, kad Rusijos gynybos pramonė, nepaisant karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų, funkcionuoja pakankamai sėkmingai.
Strateginis vertinimas
Maskvos strategai, regis, padarė išvadą, kad ateities oro karą lems ne pavieniai naikintuvai, o žmogaus ir mašinos komandinis darbas. „Su-57D“ yra pirmasis rimtas Rusijos žingsnis, siekiant šią viziją paversti praktine karine realybe.
Tikimasi, kad „Su-57D“ Rusijos oro pajėgose pradės tarnybą 2030-aisiais. Ir tai gali kelti nerimą. Priešingai nei teigia kai kurie Vakarų komentatoriai, „Su-57“ apskritai laikomas įspūdingu orlaiviu. O dvivietė „Su-57D“ versija galėtų vienu metu koordinuoti ištisus „ištikimų sparnuočių“ dronų būrius, raketas, pažangius jutiklius ir elektroninės kovos sistemas.
Ta antroji „Su-57D“ sėdynė nėra Šaltojo karo nostalgijos simbolis. Ji atspindi suvokimą, kad būsimas oro karas taps pernelyg sudėtingas vienam pilotui. Pasak straipsnio autoriaus, Rusijos „Su-57D“ gali tapti rimtu iššūkiu JAV ir NATO.
.jpg)
