Naujasis Ukrainos ginklas paralyžiuoja rusus. „Mūsų brangūs tankai galėtų būti sustabdyti“ ()
Ukraina keičia taktiką. Rusijos logistika patiria vis didesnį spaudimą.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo?fbid=1361257189520689
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europa gali nespėti paskui karinę revoliuciją, varomą dirbtinio intelekto, – rodo naujausia Europos politikos analizės centro (CEPA) analizė. Karo ekspertas Davidas Axe'as mano, kad ateities konfliktų baigtį nulems ne tik tankai ir raketos, bet ir autonominės kovos sistemos. Jo nuomone, Europos kariuomenės nėra pasirengusios tokiam pokyčiui.
CEPA paskelbtoje analizėje Davidas Axe'as atkreipia dėmesį, kad Ukraina pradėjo naują operacijų etapą, naudodama DI dronus. Taikiniu tampa nebe vien priekinėse fronto linijose esantys kariai ar objektai giliai Rusijos teritorijoje, bet visų pirma priešo logistikos užnugaris.
Ukraina keičia taktiką. Rusijos logistika patiria vis didesnį spaudimą
D. Axe'as nurodo, kad Kremlius efektyviai naudoja elektroninės kovos priemones. Rusai apsunkina dronų valdymą slopindami radijo signalus, o tai ilgą laiką ribojo Ukrainos operacijų efektyvumą.
|
Atsaku į tai tapo naujos sistemos, naudojančios dirbtinio intelekto elementus. Pasak autoriaus, jos sugeba savarankiškai atpažinti ir sekti nurodytus taikinius net ir praradusios ryšį su operatoriumi.
Karo ekspertas remiasi Ukrainos generalinio štabo duomenimis, kurie rodo, kad gegužės pabaigoje pamuštų Rusijos sunkvežimių skaičius vidutiniškai viršijo 300 per dieną. Tai reiškia beveik 5 kartų padidėjimą, palyginti su vidurkiu, fiksuotu nuo plataus masto karo pradžios.
„Jokia kariuomenė, net ir taip stipriai priklausoma nuo ratinio transporto kaip Rusijos, nepajėgi ilgą laiką kęsti tokių nuostolių, kai per dieną prarandama 300 sunkvežimių“, – rašo D. Axe'as.
DI dronai perima mūšio lauko kontrolę. Panika Kremliuje
Analizės duomenimis, jau birželį Rusijos kariuomenė turėjo keisti konvojų maršrutus, siekdama sumažinti atakų riziką. Taip pat pasirodė informacijos apie degalų tiekimo į Krymą problemas.
Analizės autorius pastebi, kad rusai pradėjo stiprinti transporto apsaugą. Į kai kurių konvojų sudėtį įtraukiamos transporto priemonės su kulkosvaidžiais, kurių užduotis – naikinti atskrendančius dronus.
„Rusija turi per mažai mobiliųjų raketų paleidimo įrenginių, kad apsaugotų šimtus kasdien judančių konvojų, tačiau vis dar disponuoja dideliu skaičiumi transporto priemonių ir karių, galinčių apšaudyti atskrendančius bepiločius orlaivius“, – rašoma tekste.
D. Axe'o nuomone, svarbiausia pamoka, kurią galima išmokti iš karo Ukrainoje, yra technologijų plėtros tempas. Tiek Rusija, tiek Ukraina įveda naujos kartos dronus ir atsakomųjų priemonių sistemas ciklu, matuojamu vos mėnesiais. Ekspertas įspėja, kad Europos kariuomenės nespėja šiose lenktynėse.
Technologinės lenktynės greitėja. Europa praranda pranašumą
Jo vertinimu, NATO valstybės turėtų reguliariai įsigyti naujausias Ukrainoje kuriamas technologijas, jas testuoti ir ruošti pajėgumus greitai masinei gamybai.
„Tai būtų itin brangu, bet gerokai pigiau nei pralaimėti karą dėl to, kad trūksta naujausių smūginių ar perimamųjų dronų, naudojančių dirbtinį intelektą“, – apibendrina D. Axe'as.
